Išgirdus pavadinimą „Onorė“ mintyse nori nenori imi kurti subtilios, lengvos ir jaukios vietos paveikslą. Tai - pavadinimas, kuris galvoje tarytum šoka lėtą valsą, sukasi ratu, kaip elegantiška žiemos snaigė. Būtent tokių pirmųjų pamąstymų įkvėpta, šią vietą panorau išbandyti lengviems ir neįpareigojantiems šeštadienio pietums Palangoje.
Atvykę į „Amberton“ viešbutyje įsikūrusį restoraną „Onorė“, jį išvydome beveik tuščią: salėje darbavosi viena padavėja, rūpestingai aptarnaujanti pietauti atvykusių žmonių staliuką. Bandyti atkreipti jaunos moters dėmesio mums neteko - vos įžengus į restorano erdvę, ji mus pasitiko maloniu žvilgsniu ir draugišku kvietimu išsirinkti patogiausią vietą.
Restorano „Onorė“ salė - pakankamai didelė, apgaubta natūralios dienos šviesos ir švelnių atspalvių. Kiekvienas stalas - kruopščiai paserviruotas ir papuoštas gėlėmis. Rami ir neįkyri muzika nuteikia atpalaiduojančiai, raminančiai, netgi - pakiliai. Juk būtent tokios harmonijos bei kokybiško poilsio ir tikimės lankydamiesi restorane prie jūros.
Nors su „Onorė“ meniu iš anksto buvau susipažinusi internete, dar kartą perskaičiau jame surašytų patiekalų pavadinimus ir vėl pasidžiaugiau jo kokybe: trumpas ir aiškus. Atrodo, jog jame nerastum jokių neapgalvotų sprendimų.
Užkandžių skiltyje - tuno kapotinis, ančių kepenėlių paštetas „Foie Gras“, keptų ropinių daržovių salotos su ožkų sūriu, moliūgų sriuba ir sūrių lėkštė. Patiekalai lengvi, tačiau tuo pat metu tinkantys šaltajam sezonui. Nusprendėme išbandyti sušildančią moliūgų sriubą su antiena, pastarnokų traškučiais ir moliūgų sėklų aliejumi. Dar neatsispyrėme prancūziškai klasikai - kreminiam ančių kepenėlių paštetui „Foie Gras“ su vyšniomis, morkų padažu ir šilta „brioche“ bandele.
Pagrindinių patiekalų sekcija restorane „Onorė“ taip pat nėra plati. Čia galėsite rinktis iš lašišos filė, anties „confit“, veršiuko skruosto arba naminių makaronų su krevetėmis ir mėta. Toks lakoniškas valgiaraštis gerokai palengvina mūsų pasirinkimą ir pažymi restorano stipriąsias puses. Ilgai nesvarstę pasirinkome antieną bei naminius makaronus.
Desertų sekcijoje - vos du skanėstai, tačiau padavėja mus patikina, jog išbandyti specialųjį „Onorė“ desertą - kone privaloma. Pasak jos, šio saldėsio ingredientai nuolat kinta. Tačiau mergina nė už ką neišduoda nei vienos šio saldėsio sudėtinės dalies.
- Kad patenkintumėte smalsumą, turite paragauti, - šypteli ji.
Pirmiausia ant mūsų stalo atkeliavo naminė duona ir purus, namų gamybos sviestas su druska.
Po keletos minučių, akimis pradėjome ragauti ir užkandžius - ančių kepenėlių paštetas „Foie Gras“ džiugino apetitą žadinančiomis spalvomis, dailiu ir subtiliu pateikimu lėkštėje. Na, o moliūgų sriuba su antiena, iš įprastinio patiekalo, transformavosi į mažytį spektaklį - dubenyje išdėliota antiena bei pastarnokų traškučiai pamažu buvo užlieti saulėta, tiršta, kremine moliūgų sriuba.
Paragavusi „Foie Gras“ likau sužavėta - skonių darna atrodė, išpildyta visu šimtu procentu. Dar šilta „brioche“ bandelė tirpte tirpo burnoje kartu su nepakartojamai lengvu, subtiliu, kreminiu ančių kepenėlių paštetu bei salstelėjusiomis vyšniomis. Akimirką susimąsčiau, jog tokį patiekalą galėčiau valgyti kasdien. Tiesą sakant, jį rinkčiausi netgi vietoje deserto.
Tokius pat malonius patyrimus sužadino ir kreminė moliūgų sriuba su antiena. Itin sodraus ir švelnaus daržovių skonio, persipynusio su aromatinga paukštiena.
Taigi, užkandžiai restorane „Onorė“ ne tik išpildė lūkesčius, bet ir kilstelėjo kartelę netrukus turėjusiems pasirodyti pagrindiniams patiekalams.
Kai ant stalo atkeliavo anties „confit“ ir naminiai makaronai su krevetėmis, vėl likau maloniai nustebinta estetinio vaizdo lėkštėse. Jose vyravo švarus minimalizmas, išryškinantis geriausias ingredientų savybes - išskirtinę jų tekstūrą, natūralias spalvas, originalius virtuvės šefo sprendimus.
Ragaujant pagrindinius patiekalus, labiausiai įsiminė naminių makaronų skonis. Sultingos krevetės bei stambios kietojo sūrio dalelės puikiai papildė ir taip puikų jų skonį.
Antienos „confit“ su liofilizuotais juodaisiais serbentais, antienos sultinio padažu bei morkų „confit“ patiko moderniu pateikimu, tačiau šiame patiekale man pritrūko švelnių, kremiškų tekstūrų ir skonių. Anties kojelė buvo turtinga skoniu, tačiau gerai apkepusi jos odelė bei „confit“ daržovės kūrė nelabai įsimintiną ir šiek tiek sausoką skonių kombinaciją. Tiesa, salia paukštienos patiekta kreminė daržovių tyrė būtų buvęs puikus sprendimas, jei ne pernelyg mažas jos kiekis.
Nors visus „Onorė“ restorane gaminamus patiekalus rinkomės savo nuožiūra, visų pietų metų negalėjau nustoti žavėtis profesionaliai mus aptarnavusios padavėjos darbu: patiekdama kiekvieną patiekalą, jauna moteris jį detaliai apibūdindavo, nesibodėjo pajuokavimų, bendravo itin mandagiai, šiltai ir maloniai, taip kurdama išties jaukią ir šiltą atmosferą.
Gėrėdamiesi nepriekaištingu aptarnavimu ir skoningais patiekalais, restorane „Onorė“ praleidome žavingą šeštadienio popietę. Žavingą - kaip ir pats restorano pavadinimas. Į šią vietą būtinai sugrįžčiau paskanauti burnoje ištirpusio „Foie Gras“, mažą maisto spektaklį primenančios moliūgų sriubos ir, be abejonės, dar neparagautų, smalsumą keliančių patiekalų.
Sąskaita: Moliūgų sriuba 7€, „Foie Gras“ - 9€, anties „confit“ - 17€, makaronai su krevetėmis - 16€, stiklinė natūralių obuolių sulčių - 2,50€, mineralinis vanduo Acqua Panna (250ml.) 2,50€
VISO: 54€
Aptarnavimas: 5/5 Įsimintinas, profesionalus, organiškas, puikiai išpildantis restorano „Onorė“ idėją.
Interjeras: 5/5 Restorano salė pakankamai didelė, tačiau jauki. Įsiminė preciziška stalų serviruotė, jauki ir rami muzika, natūrali dienos šviesa. Tai vieta, kurioje malonu būti.
Meniu: 4/5 Užkandžiai, kuriuos ragavome buvo nepriekaištingi. Pagrindiniai patiekalai galėtų būti papildyti kremiškesnėmis tekstūromis.
Bendras vertinimas: 5/5
Greta Gumuliauskytė @Meniu.lt
