Rašytoja Erika Umbrasaitė skaičiuoja jau daugiau nei dešimtmetį, nuo tos akimirkos, kuomet nusprendė susikurti naujus namus romantiškomis istorijomis apipintoje Prancūzijoje. Be abejonės, menininkams Prancūzija tarsi graikams „gausybės ragas”, kuriame likimo jiems skirtų dovanų ieškoti atvyksta rašytojai, muzikantai, dailininkai ir kiti kūrėjai. Rodos, šioje šalyje tikrai gera gyventi, kurti, bičiuliautis su įdomiais žmonėmis, gėrėtis gražiais dalykais ir, žinoma, ragauti gardų maistą. Tad šįsyk, Erikos prašome papasakoti, ko virtuvėje ją išmokė prancūzai ir į kokį „Brasserie” tiesiog būtina užsukti apsilankius Paryžiuje.
Kulinarinės nuodėmės
Rašytoja Erika pasakoja, kad jai maisto gaminimas – tikras malonumas. Ji mėgsta gaminti, eksperimentuoti ir ragauti. Kone kiekvieną vakarą praleisti gaminant kartu su savo šeima tapo tradicija. Iš meilės maistui gimsta netikėčiausi receptai, o juos dalijasi ji vienoje įdomioje grupėje: „Mes su gyvenimo draugu „Facebook’e” esame sukūrę slaptą grupę, kuri vadinasi „Kulinarinės nuodėmės”. Joje mes keičiamės receptais, aptarinėjame juos ir išbandome”, – juokiasi pašnekovė.
Kai Paryžius kvepia svogūnų sriuba
Prancūzija yra įvairi savo regionais, o ir virtuvė kiekviename jų labai skiriasi. Paryžiuje galima rasti visko, ko trokšta Tavo širdis. Tačiau Erika ,kiekvieną kartą pagalvojusi apie Paryžių, prisimena svogūnų sriubą. „Aš neišvažiuoju iš Paryžiaus nesuvalgiusi svogūnų sriubos. Anksčiau – tai buvo vargšų maistas, dabar – restoranuose pakankamai brangiai kainuojantis patiekalas. Iš tiesų, tai yra jautienos sultinys su keptais karamelizuotais svogūnais, pagardintas lašeliu balto vyno bei užkepta duona su sūriu. Žinoma, tai daugiau žiemos patiekalas”, – pasakoja pašnekovė.
(NE)Tikra prancūziška vakarienė
Pokalbio metu Erika patikina, kad tai, jog prancūzai mėgsta varlių kojeles, sraiges ar kitokius delikatesinius patiekalus, tėra kuo tikriausias mitas. Beje, ji tuo įsitikino visai atsitiktinai – gamindama net dešimčiai prancūzų vakarienę. „Kartą nutiko taip, kad aš pasikviečiau į svečius apie 10 prancūzų draugų ir pasistengiau pagaminti tikrą prancūzišką vakarienę su sraigėmis. Deja, trys iš jų, mano gaminto patiekalo kategoriškai atsisakė, – prisiminusi juokiasi.
Atradimai prancūzų virtuvėje
Ne vienas besidomintis prancūzų virtuve patikins, kad pietvakarių Prancūzija garsėja savo antienos patiekalais. Šiuo metu Erika gyvena būtent ten, todėl ne veltui, jos vienas mėgstamiausių patiekalų yra anties krūtinėlė, kuri gali būti pagaminama įvairiausiai būdais. Prancūzų virtuvė daro stebuklus. Rodos, net ir patys neestetiškiausiai atrodantys patiekalai, prancūzų šefo rankose gali tapti gardūs ir visų mėgstami. Tuo neabejotinai galime įsitikinti pasiklausę Erikos istorijų.
„Prisiminiau dar vieną atradimą, nutikusį man gyvenant Prancūzijoje. Galiu patikinti, niekada Lietuvoje nevalgiau ir nemėgau kraujinės dešros. Bet čia, Prancūzijoje, yra pakankamai populiarus patiekalas. Ji kepama ant sluoksniuotos tešlos su karamelizuotais obuoliais. Ir pirmą kartą paragavus šio patiekalo Paryžiuje, taip ir tapau didele kraujinės dešros gerbėja”, – šypsosi pašnekovė.
Lietuviški patiekalai Prancūzijoje
Pašnekovė patikina, kad apsilankius pas ją svečiuose, tikrai galima paragauti ir lietuviškų patiekalų. „Mes prancūzus bandome įpratinti prie lietuviškos virtuvės, bet kartu jie patys klausia ir domisi. Prancūzams maisto gaminimas yra tarsi kultas, tai vienas iš jų dažniausių klausimų – „o ką lietuviai valgo?”, – pasakoja Erika. „Mes išbandėme kugelį. Deja, prancūzams kugelis nepatiko. Tiksliau jiems patiko skonis, bet nepatiko estetinis vaizdas. Manyčiau, reikėtų jį patiekti labai mažuose indeliuose, kadangi prancūzams labai svarbu estetinė maisto išvaizda. Tačiau, dabar visi iš mūsų reikalauja „tos rožinės sriubos” – šaltibarščių, – juokiasi Erika.
Prancūzams įspūdį padarė ne tik šaltibarščiai, tačiau ir per kalėdinę vakarienę ragauta silkė pataluose, silkė su morkomis, svogūnais ir kitais dalykais. „Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad prancūzų virtuvė yra įmantri, bet iš tikrųjų tai yra liaudies virtuvė”, – tikina pašnekovė ir priduria, kad Paryžiaus virtuvę suformavo išeiviai Overnės regiono. Tai jie įkūrė pirmuosius restoranus „Brasserie”, kuriuose buvo galima pavalgyti tokio paprasto šeimyninio maisto.
Mėgstamiausi restoranai
„Paryžiuje man labiausiai patinka sėdėti kavinių terasose ir stebėti žmones – ką mėgsta daryti ir patys paryžiečiai, – šypsosi pašnekovė. Erika prisipažįsta, kad ją labiausiai žavi nedideli šeimų restoranėliai, kuriuose galima rasti meniu, sudarytą iš vieno ar daugiausiai trijų patiekalų. Jai patinka žinoti, kad patiekalas tikrai bus pagamintas iš šviežių produktų.
Jeigu kada lankysitės Paryžiuje, Erika rekomenduoja apsilankyti „Poulet” restorane. Jo interjeras labai įdomus, puoštas plytelėmis ir freskomis. „Šiame restoranėlyje maistas labai paprastas, gamina vienas ar du virėjai, o rinktis galima iš 2-3 patiekalų. Mane labai sužavėjo lėtai keptas veršiuko petys, kad netgi nuėjau į virtuvę ir pasiteiravau recepto”, – juokiasi Erika. Tokiuose restoranėliuose ji lankosi Paryžiuje, o grįžusi į Vilnių, Erika stengiasi apsilankyti ten, kur gali paragauti išsiilgtų vaikystės skonių – baltos mišrainės, silkės pataluose ir šaltienos. Taip pat Erika neslepia džiaugsmo, visai neseniai atradusi jaukią užeigą Savičiaus gatvėje, kuri vadinasi „Bromas”. Be abejonės, apsilankę šioje vietelėje, galėsite rinktis iš tą dieną siūlomų 1-2 patiekalų.
Pabaigai, Erika patikina, kad restoranų kultūra Prancūzijoje išties gaji. „Aš gyvenu mažame miestelyje, kuriame gyvena 750 gyventojų, bet mes turime 5 restoranus, kelias kavines ir 2 arbatos salonus”, – pasakoja pašnekovė.
Vasariška šalta sriuba – morkų gaspačio
Erika pasidalija vienu iš savo mėgstamų receptų, kuris tinkamas karštai vasaros popietei. Na, o jeigu gaminti nemėgstate, galėsite paragauti jos viename iš Issigeac (vietovė, kurioje gyvena Erika) restoranėlių - „Le Doyenné”.
Ingredientai
0,5 kg šviežių morkų, supjaustytų poros centimetrų dydžio rutuliukais
1 skardinė kokoso pieno (arba 200 g daržovių ar vištienos sultinio)
1 skiltelė česnako (arba daugiau pagal skonį)
1 šaukštas pomidorų pastos arba šviežias pomidoras be odos
1 citrinos sultys ir truputis odelės (gali būti ir laimas)
1 šaukštas medaus, skysto pageidautina
šakelė šviežio sutarkuoto imbiero
2 šaukštai šviežio alyvuogių aliejaus ir keli lašeliai riešutų aliejus (jis labai stipraus skonio, tai nepadauginti)
0,5 puodelio vandens
druska ir šviežiai trinti pipirai
Papuošimui
Smulkinti krapai arba kalendros lapeliai ir moliūgų sėklos (gali būti lengvai pakepintos, dėl skonio), arba pakepinti kedro riešutai, ir dar žiupsnelis juodųjų trintų pipirų, arba norintiems kažko pikantiškesnio - keletas dribsnių aštriųjų raudonųjų pipirų. Bei keli lašeliai riešutų aliejus (jis labai stipraus skonio, tai nepadauginti) arba tiesiog nedidelis kiekis alyvuogių aliejaus.
Gaminimas
1. Visus ingridientus sumesti į kokteilių plakimo aparatą arba greitaeigį blenderį ir išsukti, kol visi produktai taps viena mase ir sriuba bus skystai tiršta.
2. Paragauti ir pridėti prieskonių - druskos, pipirų.
3. Palikti šaldytuve keturias valandas. Jeigu po to sriuba pernelyg sutirštėjo, galima įmaišyti šiek tiek šalto vandens.
4. Serviruoti nedideliuose dubenėliuose individualiai ir paruošti krapais arba kalendromis, keptuvėje pakepintomis moliūgo sėklomis arba kedro riešutais, pabaigai užberti juodųjų arba raudonųjų pipirų pagal skonį, užlašinti keletą lašų alyvuogių arba riešutų aliejaus.
Bonne dégustation - skanios degustacijos! :)
Vaiva Didžiulytė @meniu.lt
