Turkų arbatos gėrimo tradicijos (svetur)

Šiaurės rytinėje Turkijos dalyje, Juodosios jūros pakrantėje, klimatas drėgnas ir tropinis. Lyja ten bene kiekvieną dieną, o Pontic kalnų viršūnės slepiasi šiltame rūke. Būtent čia, Rize apylinkėse, arbatai augti yra pačios palankiausios sąlygos.

Arbata yra ne tik nuolatinis turkų palydovas ištisą dieną, ji patiekiama ir labai svarbių progų metu: verslo, valdžios atstovų susitikimų metu ir net parduotuvėse aptarnaujant klientus. Arbatos namai  Turkijoje yra vyrų susibūrimo vieta. Į arbatos namus jie renkasi pasidalinti dienos naujienomis, pabendrauti, pažaisti – visada su arbatos puodeliu rankoje, išgurkšnojant po keletą puodelių.

Moterys arbatos namuose nesilanko. Joms viename kambaryje su svetimais vyrais draudžia būti islamas. Problema išsprendžiama pasirenkant arbatos sodus, kuriuose laiką gali leisti visa šeima.

Paprastai arbatai paruošti naudojamas specialus didelis virdulys ir metalinis arbatinis su dangteliu. Kol vanduo didžiajame virdulyje kaista, mažieji arbatiniai sustatomi ant jo viršaus, kad sušiltų. Vandeniui pasiekus reikiamą temperatūrą, arbatos lapeliai mažuose arbatiniuose užpilami nedideliu kiekiu karšto vandens ir vėl pastatomi ant šilto didžiojo virdulio 8-10 min., kad arbata užsiplikytų. 

Užplikyta arbata pilstoma į stiklinaites, į kurias pagal skonį papildomai įsipilama karšto vandens iš didžiojo virdulio. Stiklinaitės su arbata visada patiekiamos ant lėkštučių su dviem cukraus gabalėliais ir šaukšteliu.

Parengta pagal „Culinaria European Specialties“
Meniu.lt informacija
Interneto archyvo nuotrauka