Vasarą, atšilus orams ir pasirodžius šviežių daržovių derliui ant dažno stalo ima karaliauti salotos. Tai suprantama - daržovių salotos yra lengvas, greitai paruošiamas valgis, jei juo pakeičiame sunkesnius patiekalus, padeda puoselėti figūrą, neapkrauna virškinimo sistemos ir suteikia mums daug naudingų maisto medžiagų. Kai nesinori nei gausiai prisivalgyti, nei sugaišti daug laiko virtuvėje, gaivios salotos - puikus lengvų pietų ar vakarienės variantas. Kad jas gaminti nepabostų, siūlome pasidairyti po įvairių pasaulio kraštų virtuves - galbūt kils įkvėpimas paįvairinti savo salotų repertuarą?
Graikija
Turbūt daugelyje šalių vienoks ar kitoks graikiškų salotų variantas gali būti laikomas “salotų klasika” - agurkai, pomidorai, aliejus, žalumynai, o pagardinti galima kuo tik širdis geidžia… Tačiau patys graikai ruodami savo tradicines salotas improvizuoti nelinkę - laikomasi nuo seno įprasto recepto, o puikų skonį salotoms suteikia kokybiški ingredientai: prisirpę pomidorai, švieži agurkai, mėlynųjų svogūnų griežinėliai, Kalamatos alyvuogės, daug tyro alyvuogių aliejaus, šiek tiek džiovintų raudonėlio lapelių ir didelis gabalas fetos sūrio ant viršaus. Taip, Graikijoje ruošiant šias salotas fetos sūris nesmulkinamas - stora riekė tiesiog padedama ant daržovių (susmulkinti ir sumaišyti su daržovėmis reikia jau bevalgant). Beje, kadangi feta - labai sūri, graikai į salotas dažnai neberia druskos). Kartais į salotas dar įmaišoma raudonosios paprikos, tačiau ne mums įprastų lapinių salotų ar prieskoninių žalumynų - graikams jie neįprasti…
Panašių salotų turi ir kaimyninės tautos - albanai, juodkalniečiai, makedonai, turkai ir bulgarai. Turkijoje šios salotos gaminamos su turkišku sūriu beyaz peynir, o bulgariškosios salotos - shopska - gardinamos ne alyvuogių, o saulėgrąžų aliejumi.
Meksika
Meksikiečiai mėgsta gana sunkų, aštrų ir rieboką maistą, todėl tradicinių” daržovinių” patiekalų turi nedaug, bet prie takų ir buritų dažnai patiekia salotų iš tipiškų meksikietiškų ingredientų: smulkintų pomidorų, paprikų,saldžiųjų kukurūzų, juodųjų pupelių, ir, žinoma, avokadų. Viskas apšlakstoma žaliosios citrinos sultimis. Kiti galimi ingredientai - žalumynai, čili pipirai, svogūnai, kartais - sūris.
Rusija
Jos puikiai pažįstamos ir mums - tai daug kam su sovietmečiu asociacijas kelianti baltoji mišrainė, daug kur pasaulyje vadinama rusiška mišraine, o pačioje Rusijoje - Olivjė salotomis (salat Olivye). Tiesa, šio “rusiško” patiekalo geografija labai plati - jis populiarus ir buvusiose komunistinėse valstybėse, ir centrinėje Azijoje, ir Pietų Amerikoje. Baziniai ingredientai - smulkintos virtos bulvės, morkos, rauginti arba marinuoti agurkai, konservuoti žirneliai, virti kiaušiniai, majonezas. Tačiau variacijų daug - kai kuriose šalyse į šią mišrainę dedama salierų, svogūnų, vištienos ar dešros gabaliukų, rūgščių obuolių, įmaišoma garstyčių.
Prancūzija
Prancūzai jų turi daug, bet pasaulyje turbūt geriausiai žinomos Nicos salotos. Jos gaminamos iš pomidorų, ančiuvių, juodųjų alyvuogių, kaparėlių, apvirtų šparaginių pupelių, o apšlakstomos alyvuogių aliejumi ir citrinų sultimis. Taip pat šias salotas įprasta paskaninti smulkintais česnakais ir baziliko lapeliais. Svarbu - kuo šviežesni ingredientai, nes būtent jų šviežumas ir kokybė garantuoja puikų skonį. Prancūzijoje šis patiekalas dažnai buvo valgomas pietums vasarą, ir greit paplito visame pasaulyje, žinoma, atsirado ir įvairių variacijų - su artiškokais, tunu, virtais kaiušiniais ar virtomis bulvėmis.
Jungtinės Amerikos Valstijos
Žinoma, amerikiečiai valgo įvairiausių salotų, bet “amerikietiškiausiomis” turbūt būtų galima laikyti Kobo salotas (angl. the Cobb salad). Jos - sočios ir kaloringos - gaminamos iš lapinių salotų, pomidorų, vištienos krūtinėlės, avokadų, kietai virtų kiaušinių, laiškinių česnakų, rokforo sūrio, o viskas pagardinama vyno actu, kartais dar pridedama plonų keptuvėje pačirškintos jautienos atraižėlių. Iš kur toks keistas mišinys? Apie šių salotų išradimą pasakojama įvairiausių istorijų. Vienoje jų sakoma, kad Kobo salotas XX amžiaus pabaigoje išrado vienos Holivudo užkandinės savininkas Robertas Howardas Cobbas. Vieną dieną jis turėjo tiek darbo, kad nieko nevalgė iki pat vidurnakčio, o tuomet pasijuto toks išbadėjęs, jog tiesiog sumaišė viską, ką rado šaldytuve ir tokią mišrainę suvalgė su keptos jautienos griežinėliais. Ponui Cobbui šis jo išradimas visai patiko, jis ėmė tokias salotas tiekti savo restorane. Netrukus jos tapo mėgiamu amerikiečių patiekalu.
Libanas
Tradicinės libanietiškos petražolių salotos, paprastai patiekiamas kaip vienas iš meze (užkandžių rinkinys) komponentų. Jos vadinamos tabule (tabbouleh) ir yra puikiai pažįstamos visiems, kas mėgsta artimųjų Rytų patiekalus. Tabule ingredientai - petražolės, mėtų lapeliai, svogūnai, pomidorai ir bulguro kruopos, kartais - ir granatų sėklos, o paruošimo esmė - kuo smulkiau supjaustyti visus komponentus. Ši smulkinimo technika, beje, populiari visur Artimuosiuose Rytuose - labai smulkiai ingredientus pjausto ir egiptiečiai, ir sirai, ir izraeliečiai. Izraelyje net rengiamos varžybos, kas sukapos salotų ingredientus į kuo mažesnes dalis, o izrealietiškos salotos kiek panašios į tabule, tik čia apsieinama be bulguro ir mėtų, užtat dedama agurkų, paprikos ir čili pipirų. Beje, Artimuosiuose Rytuose labai mėgstami avinžirniai, iš kurių gaminamas populiarusis humusas, todėl jų taip pat dažnai įmaišoma į daržovių salotas.
Gvatemala
Jei reikėtų išrinkti keisčiausias salotas visoje Lotynų Amerikoje šios neabejotinai būtų vienu iš kandidatų. Tiesa, tai - ne kasdienis valgis, o labiau ritualinis patiekalas. Gvatemaliečiai tokias salotas ruošia Visų Šventųjų dienos išvakarėse. Mišrainėje, vadinamoje fiambre, yra sumaišoma viskas, ką tik galima įsivaizduoti: dešrelės, mėsos gabaliukai, kukurūzai, svogūnai, burokai, alyvuogės, marinuotos daržovės, sūris, žalumynai, avokadai, pomidorai… sąrašą galima tęsti, nes sakoma, kad kai kuriose vietovėse fiambre gaminama iš daugiau kaip dvidešimties ingredientų!
Indonezija
Tarp gausybės egzotiškų Indonezijos patiekalų salotoms tenka garbinga vieta - tradicinės salotos gado-gado laikomos vienu iš penkių reprezentatyvių nacionalinių Indonezijos virtuvės patiekalų. Gado-gado mėgsta visi - tai labai populiarus užkandis, siūlomas ir restoranuose, ir tiesiog gatvėse, greito maisto kioskeliuose. Ingredientai - įvairios garintos arba lengvai apvirtos daržovės, kietai virti kiaušiniai, virtos bulvės, keptas tofu arba tempė (fermentuotas sojos produktas), o pagardinamas toks mi6inys cukrumu, citrinų sultimsi ir riešutų padažu.
