Tradiciškiausia Italijos grapa (svetur)

Nardini šeimai, kuri grapos gamybos verslą pradėjo dar 1779 metais, likimas buvo nuolankus. Mažas miestelis Bassano del Grappa, kuriame ir buvo įkurta pirmoji Nardini grapos daryklėlė „Grapperia Nardini“, įsikūręs pačiame Veneto regiono centre, netoli nuo Venecijos (Vičencos provincija), ant Brenta upės krantų. Ši upė XVIII amžiaus pabaigoje buvo garsus prekybos kelias, kuriuo iš kitų šalių, o taip pat ir iš aplinkinių provincijų bei regionų baržomis į Veneciją buvo plukdomos prekės.

Kiekvieną dieną mažos daryklėlės (kurioje tuo metu tebuvo keli variniai distiliavimo katilai, pora stalų ir prekystalis) šeimininkas ir verslo pradininkas Bortolo Nardini pro langą žvelgė į šalia garsaus Bassano del Grappa miestelio tilto per upę prisišvartavusias įvairiausių prekių prikrautas baržas, stabtelėjusias atokvėpio prieš kelionę į Veneciją. Per mažiau nei 20 metų praplaukiančių prekeivių tarpe susiformavo tradicija itin patogioje vietoje, prie tilto, įsikūrusioje „Grapperia Nardini“ taurele grapos (Italijoje tradicinė grapos taurelė vadinama cicheto) nuplauti kelionės nuovargį ar paminėti sėkmingą prekybinį sandėrį. Tuomet ir prasidėjo greitai sėkmingu tapęs Nardini verslo „kelias“.

Nuo pirmosios Nardini grapos daryklos įkūrimo praėjo daug metų, o laikas nuo tada, rodos, sustojo: Bassano del Grappa miestelis išsaugojo unikalias architektūros formas, gyventojai ypatingai vertina XVIII amžiaus baldus. Naujovės niekada nežavėjo ir Nardini šeimos, todėl ir šiandien jų gaminamą produkciją puošia XVIII a. kurtos etiketės, gėrimai pilstomi į tokio pat dizaino butelius, nepasikeitė įmonės centras, o svarbiausia, buvo išsaugota 1779 metais nustatyta gamybos technologija.

Tačiau tai nereiškia, kad tradicijos užgožė progresą. Priešingai, nors darykla prie tilto išliko nepakitusi, jau ne vienos šeimos kartos valdyta „Nardini“ kompanija įgijo pripažinimą visame pasaulyje. Savitas pripažinimo, išskirtinumo, o svarbiausia – modernumo įrodymas yra ir Nardini šeimai priklausantys du distiliacijos procesą vaizduojantys „pasauliai“, prieš keletą metų suprojektuoti garsaus lietuvių kilmės italų architekto Massimiliano Fukso: „kabantysis“, kurį sudaro du permatomi elipsoido formos „burbulai“ (juose įrengti tyrinėjimų centras-laboratorija ir priėmimų salė) ir antrasis – „nugrimzdęs“ pasaulis – didžiulė, 7 metrai po žeme įrengta ir į dvi dalis padalinta erdvė (vienoje iš jų – 100 vietų auditorija). Joje ne tik sezono metu pristatoma „Nardini“ gaminama grapa.

Sėkmės garantas – puoselėjamos tradicijos
Šiandien vienai iš tradiciškiausių Italijos grapos kompanijų „Nardini“ priklauso itin moderni grapos išpilstymo gamykla ir dvi Veneto regione esančios daryklos: viena Bassano del Grappa miestelyje, Vičencos provincijoje, kita – Monastier, Trevizo provincijoje. Modernių technologijų ir išsaugotų tradicinių gamybos technologijų dėka „Nardini“ (priklausanti privilegijuotam tarptautiniam klubui „Les Henokiens“, kurį sudaro įvairios šeimų kompanijos, kurioms mažiausiai 200 metų) yra viena garsiausių Italijos kompanijų, gaminanti aukštos kokybės grapą, kuriai priklauso 25 proc. Italijos grapos rinkos. Kasmet „Nardini“ pagamina 4 mln. grapos butelių, kurių nemaža dalis parduodama ir užsienio rinkose (Australijoje, JAV, Japonijoje ir Kinijoje).

Nuo pat įsikūrimo 1779 metais iki šiandien „Nardini“ gamina tris aukštos kokybės „Acquavite di Vinaccia“ grapas: jauną (Bianca, alkoholio koncentracija – 50 proc. tūrio), brandintą (Riserva, 50 proc.), kuri slovėniško ąžuolo statinėse išlaikoma mažiausiai tris metus ir su rūtų šakelėmis (Ruta, 43 proc.).

„Acquavite di Vinaccia Bianca“ yra vienintelė balta, iš Veneto ir Friulio regionų kalnuose ir priekalnėse augančių „Pinot“, „Tocai“ ir „Cabernet“ vynuogių išspaudų gaminama „Nardini“ grapa. Tai krištolo skaidrumo, sodraus aromato ir tradicinio ryškaus skonio grapa, distiliuojama tradiciniu būdu.

„Acquavite di Vinaccia Riserva 15 anni“ ir „Acquavite di Vinaccia Riserva“ – klasikinės, išlaikytos, tradiciniu būdu distiliuojamos grapos. 15 metų slovėniško ąžuolo statinėse brandinta „Acquavite di Vinaccia Riserva 15 anni“ pasižymi švelniu, tačiau ryškiu, ilgai išliekančiu skoniu. Poskonyje jaučiami ąžuolo ir tabako tonai. Ši grapa yra auksinės spalvos su gintaro atspalviu. Aromatas individualus, pilnas, pastovus ir harmoningas, su švelniais medžio ir sakų kvapais.

Tuo tarpu iš „Pinot“, „Tocai“ ir „Cabernet“ vynuogių išspaudų tradiciniu būdu distiliuota grapa „Acquavite di Vinaccia Riserva“ yra skaidri, šviesiai geltonos spalvos su lengvu aukso atspalviu. Ši išlaikyta grapa pasižymi aromatingu, subtiliu, tačiau harmoningu kvapu, švelniu, tačiau intensyviu skoniu. Ją lengva atpažinti iš ilgai išliekančio subtilaus medžio poskonio, susiformavusio brandinant gėrimą slovėniško ąžuolo statinėse. Tradicines išlaikytas grapas rekomenduojama patiekti su juodu šokoladu, o jaunas – vienas arba su kava po deserto.

„Acquavite di Vinaccia“ linijos grapoms priskiriamas ir rūtų šakelių užpilas „Acquavite di Vinaccia alla Ruta“, kuris gaminamas iš vynuogių išspaudų brendžio ir rūtų šakelių. Ši grapa yra skaidri, žalsvoko atspalvio. „Acquavite di Vinaccia alla Ruta“ skonis ryškus ir sausas, poskonyje jaučiamas aitrumas. Tipiško rūtų kvapo.

Be šių klasikinių grapų „Nardini“, išlaikydami savo prekinį ženklą, pagal 200 metų senumo technologijas gamina ir kitas Italijoje gerai žinomas grapas bei likerius, tokius kaip „Mandorla“, „Tagliatella“, „Acqua di Cerdo“ ir „Ginepro“.

Gamybos subtilybės
„Nardini“ grapos paprastai gaminamos iš Veneto ir Friulio regionų kalnuose ir priekalnėse augančių kokybiškiausių „Pinot“, „Tocai“ ir „Cabernet“ vynuogių išspaudų. Grapos gamybai atrinktos tinkamiausios išspaudos rūsyje, sandariose statinėse, saugomos mėnesį – nuo rugsėjo iki spalio. Spalio mėnesį „Nardini“ daryklose prasideda tikrasis darbymetis – grapa 24 valandas per parą tiek Bassano del Grappa, tiek ir Monastie daryklose distiliuojama nuo spalio iki pat gegužės mėnesio.

„Nardini“ daryklose gaminama jauna grapa po distiliacijos vienerius metus išgyvena „valymo periodą“ nerūdijančio plieno rezervuaruose. Tuo tarpu išlaikyta grapa slovėniško ąžuolo statinėse išlaikoma mažiausiai tris metus. Po to gėrimas pervežamas į Bassano del Grappa miestelyje esantį modernų fabriką, kur jai suteikiama galutinė forma (sumažinamas alkoholio procentas, šaltai filtruojama) ir išpilstoma į butelius.

Po grapos gamybos likę vynuogių išspaudos neišmetamos. Jos pervežamos į Monastier esančią daryklą, kurioje yra džiovinamos, kad būtų galima atskirti sėklas nuo odelių. Odelės parduodamos gyvulių pašarų, o sėklos – vynuogių sėklų aliejaus gamintojams.

Gintarė Jankauskaitė
„Restoranų verslo“ 3/2006 informacija 
Daugiau pasaulio virtuvių: http://virtuves.meniu.lt