Tradicinė latvių virtuvė (svetur)

Latvija, kaip ir Lietuva, esti vidutinėje klimato zonoje, todėl žiemos čia ilgos ir šaltos, o vasaros karštos ir trumpos. Dėl šalto klimato ir nederlingų žemių latviai visada daug dirbo, kad išmaitintų save ir savo šeimas. Maistui šalyje visada buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Pagarba maistui, o ypač duonai buvo diegiama nuo mažų dienų. Latvių virtuvės pagrindas – žemės ūkio produktai, nors mėsa taip pat vaidino svarbų vaidmenį šalies gyventojų racione. Žmonės, gyvenantys prie 500 km besidriekiančios pakrantės, versdavosi žvejyba. Žuvys buvo gaudomos ir upėse, tačiau rečiau.

Maisto gaminimas
Už maisto gaminimą ir šeimynos maitinimą tris kartus per dieną Latvijoje visada buvo atsakingos moterys. Ilgomis vasaros dienomis žmonės dirbdavo ilgiau, tad ir valgydavo ne tris, o keturis kartus per dieną. Iš pradžių maistas gamintas molinėse puodynėse, kurias dėdavo į ugnį ar atvirą židinį. Laikui bėgant, atsirado kabantys katilai, kabinami židinyje, išpopuliarėjo ir duonos kepimo krosnys.

Latvijoje gaminamas maistas yra gana riebus ir švelnus, nes jo gamyboje nenaudojami aštrūs prieskoniai. Dėka vokiečių diduomenės, kuri Latviją valdė septynis amžius, šalies valstiečiai išmoko naudoti ir naujas maisto sudedamąsias dalis bei gaminti maistą įvairesniais būdais.

Senosios maisto gaminimo tradicijos
Jei sugrįžtume 1000 metų atgal, sužinotume, kad baltų ir finougrų gentys, gyvenusios dabartinėje Latvijos teritorijoje, pagrinde maitindavosi javais – rugiais, kviečiais, miežiai, avižomis, kanapėmis ir kt. Šios gentys pirmą kartą pasigamino ir košės, paplotėlių, mielinės duonos. Žmonės taip pat valgė žirnius, pupeles, ropes, juoduosius ridikus, sėmenis ir jų aliejų, laukines morkas ir česnakus.

Gentyse taip pat buvo susiformavę gyvulininkystės tradicijos, tad dienos racionas būdavo papildomas naminių paukščių, jaučių, arklių ar kiaulių mėsa. Be abejo, ir laukinių žvėrių mėsa – bebriena, elniena, šerniena, antiena ir žąsiena – bei daugiau nei 25 rūšių žuvis taip pat buvo valgoma. Kadangi Latvijoje druskos nebuvo, ją parsiveždavo iš kitų šalių, todėl vartotas šis prieskonis labai taupiai. Tuo metu maistas buvo gardinamas kmynais, svogūnais, česnakais ir baltomis garstyčiomis. Vienintelis tuometinis saldiktis buvo medus, tačiau populiariausi tuometiniai desertai – laukinės uogos ir riešutai.

Kulinarija prieš 100 metų
Žymiai daugiau informacijos yra apie XIX a. latvių kulinariją. Šiame amžiuje Latvijoje paplito iš Šiaurės Amerikos atvežtos bulvės. Dėl bulvių Latvijos valstiečiai žiemą ir pavasarį, kuomet javų atsargos būdavo pasibaigę, nebebadaudavo. Teigiama, kad vienas pagrindinių Latvijos pakrantės žvejų šeimų valgių XIX a. buvo virtos bulvės su sūriu ir silke arba sardine. Šiandien bulvės, nors ruošiamos kitokiais būdais, išlieka populiaria latvių patiekalų sudedamąja dalimi.

XIX a. kiekvieno ūkininko rūsiuose rudenį būdavo galima rasti džiovintos dešros ir kiaulienos, statinių su raugintais kopūstais, agurkais, grybais, mėsa ar silke. Šie produktai vartoti žiemą. Vasarą, kuomet dauguma darbų vykdavo laukuose, darbininkai valgydavo lengvus pusryčius, pavyzdžiui, avižų košę. Priešpiečius sudarydavo iš namų atsivežta rūginė duona, sūris, raugintas pienas (lat. rūgušpiens), kartais kepta mėsa ar paplotėliai. Po sotaus valgio, prieš tęsdami darbus, latviai mielai valandėlę numigdavo. Vakare, grįžus namo, būdavo valgoma sriuba ar avižų košė su rūgpieniu. Šventiškus sekmadienio pietus sudarydavo troškinta mėsa, balta duona, mėsos vyniotiniai, blynai, saldus sūris arba uogų drebučiai su pienu.

Latvių valgymo tradicijos
Skirtinguose šalies kaimuose tos pačios valgymo tradicijos buvo paplitę iki Atrojo pasaulinio karo. Po karo, kuomet vis daugiau kaimo gyventojų persikėlė į miestus, latviai savo maitinimosi laiką pradėjo derinti prie darbo, kaip tai yra daroma daugelyje industrializuotų šalių. Šiandien didžioji Latvijos gyventojų dalis maisto namuose nebegamina. Tačiau kaip bebūtų, daug senovinių valgymo tradicijų yra išlikę iki šiandien, gaminama ir daug senovinių latvių virtuvės patiekalų tiek eilinėmis dienomis, tiek ir per šventes.

Latviai visada labai mėgo pieno produktus. Pienas, raugintas pienas, sūris, grietinėlė ir sviestas valgyti kiekvienuose namuose, prie beveik kiekvieno valgio, ir ši tradicija išliko. Latviai visada gebėjo skanaus maisto rasti ir gamtoje. Nuo seniausių laikų iki šiandien išlikusi tradicija vasarą rinkti uogas – žemuoges, mėlynes, avietes, rudenį – spanguoles, grybus ir riešutus. Dauguma latvių mėgo ir dabar tebemėgsta medų. Šiandieniniuose ūkiuose neretai esti bičių avilių, iš kurių gaunamas medus yra pardavinėjamas. Tikrieji latviai niekada neatsisako ir rūkytos žuvies.

Parengta pagal užsienio spaudą
Meniu.lt informacija
Interneto archyvo nuotrauka