Olandijoje – jūreivių šalyje – visuomet paskanausite šviežių ir skaniai paruoštų austrių, dvigeldžių moliuskų, jūrų liežuvių, silkės. Nepaisant nuolat didėjančios grėsmės Šiaurės jūroje išnykti žuvies ir jūrų gėrybių ištekliams, šios rūšies maistas – neatsiejama olandų virtuvės dalis.
Silkė yra lengvai virškinamas, labai svarbus maisto produktas žmogaus organizmui. Kaip lašiša ar karpis, silkė priklauso žuvies grupei, turinčiai 25 procentus riebalų ir yra ypač naudinga dėl organizmui būtinų vitaminų, baltymų, mineralinių medžiagų, svarbių medžiagų apykaitai: jodo, B ir D grupės vitaminų, kalcio.
Silkių gaudymo sezonas Olandijoje prasideda kiekvienais metais paskutinį gegužės šeštadienį – tai šventė, vadinama Vlaggetjesdag – vėliavos diena. Dideli ir maži laivai Scheveningen uoste pasipuošia daugiaspalvėmis vėliavėlėmis. Žvejyba Olandijoje nepaprastai svarbus dalykas. Silkė gaudoma su didžiuliais tinklais. Pirmoji tona – Hollandse Nieuwe – pristatoma karalienei.
Dauguma silkių į prekyvietes jau atvežamos paruoštos valgyti ar iš jų gaminti patiekalus: žalia silkė (yra šviežia žuvis, tinkanti kepti ir virti), kepta silkė, rūkyta silkė (sūdyta karšto ar šalto rūkymo silkė).
Silkė pirmiausia buvo pradėta valgyti Skandinavijoje, 3000 metų prieš Kristaus gimimą. VII amžiuje škotai pastatė silkių gamyklą, kurios pirmieji klientai buvo olandai. Verslą olandai pradėjo XIV amžiuje, kai Willem Bueckelszoon išrado sūdymo procesą – gibbing. Tiktai sūdytą silkę buvo įmanoma transportuoti.
Maistui vartojamos silkės, priklausomai nuo žvejybos sezono, yra: maatjes – dar neneršusi, jauna, sultinga ir kiek sūroka silkė, žvejojama gegužės ir birželio mėnesiais (pavadinimas kilęs iš olandų maagdekensharing – nekalta silkė), volle haring – dar neneršusios, tačiau gana riebios silkės, gaudomos liepos ir rugpjūčio mėnesiais bei nuo gruodžio iki balandžio, ijle haring – neršusios žuvys, kurios yra ne tokios riebios nei kitos, žvejybos sezonas – rugsėjo ir spalio mėnesiai. Mažiau sūri nei maatjes, tačiau riebesnė silkė vadinama schmaltz, kipper – tai šalto rūkymo silkė.
Dauguma olandų įsitikinę, kad teisingas būdas valgyti maatjesharing yra toks: šviežia silkė laikoma už uodegos, valgoma atlenkus galvą. Toks silkės valgymo būdas yra daugiau nei užkandžiavimas.
Be silkės, olandai dar mėgsta menkę. Taip pat populiari žuvis yra otas, plekšnė, ungurys. Olandai dažniau žuvį kepa duonos trupiniuose nei tešloje arba verda ant lengvos ugnies ir patiekia su padažu. Nepaprastai populiarios jūrų gėrybės – midijos, austrės.
Vaida Jankutė
Parengta pagal užsienio spaudą
Nuotrauka www.verbiest-vis.be
Meniu.lt informacija
Dėkojame Nyderlandų
Karalystės ambasadai
