Sake tikrai kontraversiškas gėrimas, būtent dėl jo gėrimo tradicijų. Naudojami tiek labai maži, tiek didesni indeliai – priklausomai nuo situacijos. Kiekviena tradicija turi savo paaiškinimą, ir nusako japonų būdą, ne tik ramų ir nuosaikų...Japonai turi kuo nustebinti.
Gėrimo įpylimas visiems kitiems pašnekovas rodo gerą toną, yra draugiškumo ir mandagumo gestas. Tai ir yra priežastis, kodėl didesni indai sake gėrimui niekada nepradėti plačiai vartoti.
Masu, tradicinės kedro dėžutės, naudojamos tik ypatingomis progomis, kai sake patiekiama tiesiai iš statinės. Tarpusavio sake įpylimo tradicija yra tiek įsišaknijusi, kad žmogus, net ir vienas vakarieniaudamas restorane, niekada pats sau neįsipila šio gėrimo. Čia jį gelbsti padavėjas. Net ir tokioje situacijoje tai galėtų būti palaikyta kultūros stoka. Nei o-choko, nei guinomi, nepaisant jų nedidelio dydžio nėra pripildomos iki galo. Suteikiama proga tarpusavio mandagumo demonstravimui.
Masu yra išimtinis atvejis, nes nepaisant daug didesnio tūrio (apie pusė litro), jį reikia pripildyti taip, kad sake net per kraštus lietųsi. To reikalauja tradicija – taip rodomas šeimininkų dosnumas. Kadangi jie pagaminti iš kedro medienos, tai savaime aišku, kad koreguoja sake skonį ir kvapą. Dėl to masu netinkami patiekti švelnesnių atmainų sake. Būtent dėl šios priežasties visai neseniai pradėti gaminti stikliniai, netgi krištoliniai masu. Vis tos pačios formos ir dydžio.
Atšaldytą sake vienodai gerai galima pateikti taurelėse, skirtose baltajam vynui.
Ties šituo galimybės neišsenka – tai būtų per daug nuobodu japonams, jų fantazija ir išmonė beribės. Taip pat sėkmingai naudojami ir natūralios kilmės indai. Atsigerti iš jų turėtų pabandyti aštresnių pojūčių mėgėjai.
Kaip pavyzdį galima paimti žuvį fugu, iš Tetraodontidae žuvų šeimos, kuri pavojaus metu išsipučia tarsi balionas. Japonai išties išradingi. Ją sudžiovinus, o po to nupjovus uodegą su trupučiu kūno, galima gauti puikią taurelę. Kaip žinia tarp japonų pasitaiko ir kamikadzių. Juk žuvis nuodinga! Nieko tokio – japonai mėgsta riziką. Tačiau neverta nerimauti, nes tikėtina, kad uodegoje nėra nuodų, o sake geriama iš šio originalaus indo pasižymi unikalu skoniu ir aromatu. Tik įdomu ar lietuviai pasiryžtų iš jo gerti – nebent kaimynui pirmam duotų paragauti.
Kitas, kur kas mažiau šokiruojantis indas, pagamintas iš pusiau perpjauto džiovinto kalmaro (jie viduje tuščiaviduriai).
Tikrai kontraversiška yra gėrimo tradicija iš kegani. Tai krabo rūšis, kuris perpjautas pusiau, tarnauja kaip „puikus“ indas. Tiktai viena smulkmena – prieš perpjaunant pusiau, krabas yra vis dar gyvas. Iš karto po procedūros į šį „indą“ įpilama ir geriama sake. Niekas nekvaršina sau galvos tokiais menkniekiais kaip „indo“ išvalymas prieš geriant iš jo. Krabo mėsos skonis turėtų maišytis su sake skoniu.
Įdomu, kad Antrojo pasaulinio karo metu, prieš atlikdami savo misiją, sake gerdavo kamikadzės.
Elena Germanovič
Šaltinis: kurdesz.pl
Nuotrauka: bookmice.net
Meniu.lt informacija