Rusijos kulinarija (svetur)

Dėl didelės šalies teritorijos, šiurkštoko klimato ir įvairių kultūrų žmonių, rusų virtuvė labai turtinga ir įvairi. Jos pagrindą sudaro paprasti kaimo žmonių patiekalai, paruošti iš žuvies, kiaulienos, žvėrienos, grybų, uogų ir medaus. Iš rugių, kviečių, miežių ir soros grudų gaminama įvairios rūšies duona, kepami blynai, verdama košė, gaminama gira, alus ir degtinė.

Įvairiaskonės sriubos ir troškiniai gaminami iš sezoninių ir išlaikytų produktų, žuvies, mėsos. Šie vietiniai patiekalai, kartu su prieskoniais ir mėsos kepimo ant grotelių technika bei rūgštaus pieno gaminimo būdu atkeliavo į šalį kartu su mongolais ir totoriais XIII amžiuje ir šiandien yra pagrindiniai daugumos Rusijos gyventojų valgiai.

Rusijos teritorijos plėtimas, kitų kultūrų įtaka ir domėjimasis jomis XVI-XVIII a. šalies kulinariją papildė naujais patiekalais ir gamybos būdais. Būtent tuo metu buvo pradėta rūkyti mėsa ir žuvis, kepami įvairūs pyragai ir pyragaičiai, pamėgtos salotos ir kai kurios dar neragautos daržovės, šokoladas, ledai, vynas ir likeris, pradėti importuoti iš užsienio. Tiek miestų aristokratai, tiek kaimų gyventojai gana palankiai priėmė šias naujoves ir puikiai priderino prie tradicinės rusų kulinarijos. Rezultatai buvo labai įvairūs tiek gamybos technikomis, tiek derinimu.

Jekaterinos II valdymo metais (XVIII a. II pusė) rusų kulinarijai didelę įtaką padarė vokiečių, austrų ir prancūzų virtuvės, ant rusų stalų atnešę itin kūrybingų patiekalų. Dauguma Vakaruose vertinamų rusų kulinarijos šedevrų paprastai priklauso XVIII-XIX a. prancūzų-rusų virtuvei ir apima tokius patiekalus kaip Veal Orloff, Beef Stroganoff ir Sharlotka (Charlotte Russe).

Parengta pagal užsienio spaudą
Meniu.lt informacija
Interneto archyvo nuotrauka