Daugelyje šalių prancūziška virtuvė yra pripažįstama kaip rafinuotos ir elegantiškos virtuvės etalonas. Prancūziškos virtuvės tradicijos pradėjo formuotis XVI a., kai į šalį atvyko italų kilmės Katerina de Mediči, supažindinusi prancūzus su delikatesais, kurių šie anksčiau nebuvo regėję. Vėliau Fransua de La Varenne sukūrė nuostabius padažus. Metams bėgant prancūziška virtuvė buvo kuriama ir tobulinama, kol tapo tokia, kokia yra šiandien . Dabar prestižinės Prancūzijos kulinarijos mokyklos, ruošiančios geriausius specialistus, sutraukia mokinių iš visos Europos.
Nors Prancūzija nėra labai didelė šalis, tačiau joje galima suskaičiuoti net 30 skirtingų maisto regionų. Tą lėmė geografinė Prancūzijos padėtis ir jos ryšiai su šalia esančiomis Italija, Ispanija, Belgija, Vokietija ir Šveicarija. Be to, regioninės virtuvės susikuria ir pagal tai, kokių ingredientų randama jų teritorijoje. Todėl jūrų gėrybių patiekalai populiarūs prancūziškoje Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno pakrantėje. Vaisiai ir daržovės geriausiai auga centrinėje Prancūzijoje, Luaro upės slėnyje. Šiaurinėje dalyje ypač mėgiami mėsos patiekalai, o pietvakariuose valgiai paskaninami triufeliais. Be abejo, Prancūzijos regionai unikalūs savo gaminamu vynu, konjaku, šampanu bei likeriu. Kulinarijos sostinė yra Lionas. Šiame mieste yra specialių restoranų maisto gurmanams. Į juos patekti galima tik su kvietimais ir rekomendacijomis. Tuose restoranuose maistas yra ragaujamas visiškoje tyloje, užsidėjus ant galvos juodą gobtuvą. Taip visas dėmesys skiriamas būtent patiekalams ir jų subtilybėms.
Prancūziškas maistas yra „gražus“. Kad ir koks paprastas būtų patiekalas, jis visada pateikiamas elegantiškai ir patraukliai. Prancūziškiems valgiams ruošti naudojama daug prieskoninių augalų: bazilikai, peletrūnai, rozmarinai, paprastieji pankoliai, laiškiniai česnakai, raudonėliai, daržiniai builiai, čiobreliai, šalavijai, petražolės, mairūnai ir daugelis kitų. Valgymas prancūzams – tai ne tik maisto vartojimas, bet ir laisvalaikio leidimo būdas. Prancūzai valgo tris kartus per dieną. Pusryčiai yra labai lengvi – viena prancūziška bandelė su sviestu ar džemu ir kava su pienu. Pagrindinis dienos valgymas yra pietūs. Jie susideda iš keleto patiekalų. Pirmasis patiekalas yra skirtas apetitui sužadinti. Gali būti patiekta dešra, žąsies kepenėlių paštetas, šviežios daržovės, sriuba ar sardinės. Pagrindiniam patiekalui siūlomas jūros gėrybių troškinys, amerikietiškas kepsnys arba dešros, pomidorų ir alyvų pyragas. Šalia patiekiamos žalios salotos su lašeliu aliejaus ir acto. Po pagrindinio patiekalo patiekiama lėkštė sūrių ir vaisių. Šiek tiek lengvesnis maistas valgomas vakarienei, tačiau ji irgi susideda iš keleto patiekalų. Pagrindiniam patiekalui rekomenduojama žuvis, keptas viščiukas ar avienos troškinys, patiekiamas su salotomis. Prie kiekvieno patiekalo būtinai bus ir traškios prancūziškos duonos. Vėliau vėl siūlomas įvairių rūšių sūris ir vaisiai arba saldus desertas. Priklausomai nuo sezono, galima paragauti vaisių pyrago, karamelinio kremo, šerbeto ar šokoladinių putėsių. Ir, žinoma, viskas yra užgeriama puikiu prancūzišku vynu.
Parengė Eglė Vitkauskienė
"Gurmano gidas" informacija
