Prancūzija puoselėja ir saugo savo istoriją. Ne mažesnės pagarbos nusipelnę ir nacionaliniai gėrimai, šlovinantys šalį užsienyje. Napoleono konjakas dvelkia ne tik didingumu, bet ir nepakartojamais aromatais.
Bandykite atspėti, kas svarbiausia kuriant skonio šedevrą. Gal tai Konjako srityje augantys Ugni Blanc vynuogynai? Pavasarį spaudžiami šaltuko, rudenį glostomi ne tokių šiltų saulės spindulių šie itališkos kilmės vynmedžiai čia jaučiasi ne itin patogiai. Vyno žinovams tai svarbus argumentas, nes ne paslaptis, jog geras vynas, kaip ir geras poeto posmas, gimsta kančioje.
Tokiomis sąlygomis atsiradęs vynas pradžioje stinga patrauklumo. Jis silpnas tiek savo aromatu, tiek skoniu. Jei ne visas savybes sustiprinanti distiliacija, Konjake pagamintas vynas būtų pajuokos objektu. Dvi distiliacijos šį tą pakeičia. Vynas sustiprėja beveik dešimt kartų, bet dėl charakterio ugningumo vis tiek yra netinkamas vaišių stalui. Toliau darbą tęsia visagalis laikas, o jis pagelbėja tik išrinktiesiems. Tų išrinktųjų tarpe yra Courvoisier konjakų kūrėjai, kuriems buvo lemta atsidurti svarbių įvykių sūkuryje.
E. Kurvuazjė gimė išties geru laiku. Likimas jam lėmė vyno bei konjako pirklio verslą pradėti tokiu metu, kai senieji autoritetai prarado savo galią. Prancūzijoje buvo šlovinamas tik vienas žmogus visai nearistokratišku vardu Napoleonas. Imperatorius aktyviai domėjosi Prancūzijos gyvenimu, tad negalėjo nepastebėti Paryžiaus priemiestyje įsikūrusio sėkmingai dirbančio pirklio. E. Kurvuazjė gyvenime 1811-ųjų vasario 11-ą dieną atsitiko labai svarbus įvykis – jo konjako brandinimo sandėlius aplankė imperatorius. Nuo tada šiems vardams tapo lemta visada būti kartu. Courvoisier konjaku Napoleonas I mėgavosi ne vien šlovės metais. Nemažą jo kiekį imperatorius gabenosi ir į savo tremties vietą – Šv. Elenos salą. Net jį lydėję anglų karininkai buvo priversti pakelti taures už „Napoleono konjaką“.
Ir vėliau Courvoisier konjakas buvo siejamas su Napoleono vardu. Napoleonu III vadinamas imperatorius suteikė garbę Courvoisier konjakui puikuotis ant savo vaišių stalo. Bėgo metai… Tik gerokai vėliau buvo susigriebta garsiai pareikšti tai, ką žinojo visi. Nuo 1909 metų ant šio gėrimo butelio etiketės rašoma „Le Cognac de Napoleon“, o 1927 metais šį užrašą papildė minėto korsikiečio siluetas.
Courvoisier konjako kūrime laikas visada pavaldus rūsyje viešpataujančiam magui – meistrui. Čia viskas išlieka taip pat kaip ir Emanuelio metais. Skausmingai gimęs konjakas visiems laikams išliks nepakitęs. Dar įkūrėjo sumanyti gėrimai ir po šimto metų bus tokie patys. Paties kukliausio konjako – „Courvoisier V.S“ – kūrime naudojama dešimt sudedamųjų dalių.
Courvoisier šedevras – „Initiale Extra“ konjakas – kuriamas maišant keturiasdešimt įvairaus amžiaus sudedamųjų dalių. Dabar Courvoisier rūsiuose šeimininkaujantis Žanas Mari Olivjė yra tarsi tarpininkas tarp mūsų ir istorijos. Jis maišo savo pirmtako Danielio Dumono sukauptą laiko skonį. Tą patį jis žada palikti ir savo įpėdiniui. Juk šių metų derliaus konjakai „Courvoisier“ X.O konjakui gaminti galės būti naudojami ne anksčiau kaip 2020 metais, o „Courvoisier Initiale Extra“ – tik 2040 metais.
Interneto archyvo nuotr.
