Čia profesionalių japonų virėjų patiekalai primena meno kūrinį. Svarbus skiriamasis japonų virtuvės bruožas –įvairovė ir menas kiekvieną valgį paversti delikatesu. Meniškai apipavidalinti valgiai patiekiami mažomis porcijomis tam tikra seka.
Dominuoja žuvis ir daržovės, kiauliena, taip pat japonai valgo paniruotus bifšteksus su sojų padažu, džiovintus jūros dumblius su ryžiais ir taip pat sojų padažu. Per pietus geriama ryžių degtinė ar alus. Mėgstamos pomidorų, baltagūžių kopūstų ar marinuotų ridikų salotos, žuvies patiekalai, grybai, agurkai, jūros produktai, silkė, blynai, pyragai, vaisiai.
Pusryčių metu japonai geria daug arbatos, kuri patiekiama prieš valgį, valgo virtus ryžius, marinuotus agurkėlius, pupelių sriubą, įvairiai paruoštus kiaušinius ar žuvį. Pietums – ryžiai su virtomis bulvėmis, virti lęšiai, džiovintos žuvies patiekalai su kiaušiniu. Vakarienei vėl virti ryžiai su aštriu sultiniu, sterko ar karpio filė. Žuvies patiekalams naudojamas aštrus, iš krienų sulčių ar žalumynų padarytas padažas.
Mėgstamiausias karštas gėrimas – žalia arbata, kurios ruošimo ceremonija labai iškilminga.
Vienas būdingiausių japonų virtuvės požymių yra valgių pasirinkimas pagal metų laikus. Tai reiškia, kad kiekvienas metų laikas turi ypač tipiškus, atitinkamai paruoštus ir apipavidalintus patiekalus. Nors, pavyzdžiui, bambuko ūglių yra ištisus metus, bet jie mėgstamiausi pavasarį. Rudenį pasirodo ratsutake – viena gardžiausių uogų ir persimone –skaniausia slyvų rūšis. Žiemos mėnesiais valgoma daug žuvies. Japonams svarbu, kad produktai būtų švieži. Taip pat didelis dėmesys skiriamas valgio aromatui bei skoniui,. Vasarą patiekiami lengvi ir šalti valgiai ant žalių lapų ar trapaus porceliano induose. Žiemą ant stalo dedami karšti, liepsnojantys valgiai.
