Lietuvių maitinimosi ypatumai

Keliaujant per laikmetį, per visus etninius Lietuvos regionus, galima atrasti tokių patiekalų, kokių šiandien ne kiekviena šeimininkė galėtų autentiškai pagaminti. Kai kurie iš jų telikę tik rašytiniuose šaltiniuose arba visiškai yra išnykę. Tačiau lietuviai turi ir tokių valgių, kurie buvo mėgiami tiek senovėje, tiek šiandien.

Šiek tiek priešistorės...
Įvairiais amžiais lietuviška kulinarija keitėsi dėl istorinių aplinkybių. Romanikos laikotarpiu populiariausi patiekalai buvo košės, mėsa, įvairios daržovės (kopūstai, burokėliai, ropės, morkos). Tarpe gėrimų karaliavo midus, alus, gira ir kisielius – bene seniausias lietuvaičių gėrimas, buvęs svarbus to meto virtuvės akcentas. Vėliau, gotikos laikotarpiu, lietuviška kulinarija tarsi išsiskyrė į tris dalis: į valstietišką, miestietišką ir bajorišką. Lyginant su bajoriškąja, valstietiškos virtuvės meniu sudarė gana paprasti ir niekuo neišsiskiriantys patiekalai. Jei valstiečiai kepdavo juodą ruginę ar kvietinę duoną, kilmingieji mėgavosi balta. Kisielius aukštuomenės sluoksniuose buvo geriamas tik su medumi, o valstiečiai ragaudavo net nesaldintą. Dėmesio verta bajoriška kulinarija. Lietuvos feodalai mėgavosi ne tik kiaulienos ar jautienos patiekalais. Stalai buvo nukrauti valgiais iš laukinių žvėrių mėsos, rūkytos, keptos ar marinuotos žuvies, maistas buvo gardinamas atvežtais pipirais, cinamonu. Na, o valstiečiai tenkinosi paprastais maisto skanintojais iš daržo: kmynais, krapais, svogūnais, česnakais, garstyčiomis.

Šiandienos virtuvė...
Mūsų kunigaikščių Gedimino ir Algirdo valdymo metais Lietuvos kulinariją papildė rusiškos virtuvės patiekalai: įvairiausi sklindžiai, blynai, pyragai. Bulvė, greitai prigijusi Lietuvos laukuose bei įtikusi lietuvių skrandžiams, į lietuvišką virtuvę taip pat atkeliavo iš Rusijos. Iš šios daržovės mes išmokome pasigaminti daug patiekalų. Mūsų stalus „užgriuvo“ sunkiai virškinami cepelinai, vėdarai, plokštainiai, bulviniai blynai, o ką jau kalbėti apie keptas bulves, kurios daugelyje kaimo trobų tiesiog mirko ir dabar turbūt tebemirksta kiaulienos taukuose.

Egidijus Petrauskas, restorano „Agotos gryčia“ direktorius, teigia: „Per laiką nelabai kas ir pasikeitė, lietuviai vis dar mėgsta lietuviškus patiekalus“. Pasak vadovo, populiariausi išlieka cepelinai, mėgiami vėdarai, taip pat blynai su varškės padažu. „Beveik 90 % iš užsakomų patiekalų yra cepelinai“, – reziumuoja E. Petrauskas. Tačiau lietuviškus maitinimosi įpročius vis sparčiau keičia kitų šalių virtuvių patiekalai. Šalyje apstu kinų, japonų, turkų ar italų virtuvių maitinimosi įstaigų. Puikiai Lietuvoje prigijo turkiški kebabai, kurių užkandinėmis „užmėtytas“ bene kiekvienas šalies kampas, o itališkas picas jau galima vadinti lietuvišku nacionaliniu patiekalu. Tikriausiai mažai yra neragavusių šio patiekalo. Kitaip ir būti negali, juk tešlos paplotis su įvairiausiais priedais bei sūriu ant viršaus taip viliojančiai atrodo. Vargu ar skrandžiui jis toks mielas... Kemša lietuviai picas net pasičepsėdami, o viename užsienio šaltinių, rašančių apie maistą, pica buvo pavadinta lietuvių tradiciniu valgiu.

O kaip lašinukai? Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas V. Sakas teigia, jog lietuviškesnio produkto už lašinius nėra. Pasak jo, nei viena tauta nesuvartoja tiek lašinių, kiek lietuviai. Nors daugelis mano, jog šis gaminys yra labai nesveikas, naujausi moksliniai tyrimai patvirtino, kad lašiniai ne tik skanus, bet ir naudingas maistas. Mėgiami jie buvo ir anuomet, ir dabar, tiek miestiečio, tiek kaime gyvenančio lietuvio. Sriubos – taip pat vienas iš patiekalų, kuris, drąsiai galima teigti, yra lietuviškos virtuvės akcentas. Mažai yra žmonių, kurie dieną praleistų pietums ar vakarienei nesuvalgę porcijos karštos sriubos. Ir sugrįžus praeitin pastebima, jog šis valgis buvo mėgiamas ir vertinamas. Be abejonės, duonos kaip populiariausio lietuviško produkto nepaminėti taip pat negalima. Duona lietuvio stalą puošė visuomet, tai pats dažniausias kasdienis lietuviškos virtuvės valgis iki šių dienų.

Parengė Jolanta Bagurskienė