Amžių amžius švedai skurdo, o tipiškąją Švedijos virtuvę kūrė neturtingi žmonės, šiaurės klimato sąlygomis dirbę sunkų fizinį darbą. Tradiciniai švedų patiekalai gaminami iš paprasčiausių produktų, kurių visada yra po ranka – kiaulienos, silkės, kopūstų, žirnių, bulvių, miltų. Daugelio tipiškų švedų valgių istorija siekia tuos laikus, kai šeimoje buvo tik vienas katilas, kuriame virdavo mėsą, daržoves ir šakniavaisius.
Kai kurie švedų valgiai panašūs į lietuvių, pavyzdžiui, „kaldomar“ – ne kas kita, kaip visiems gerai žinomi kopūstiniai balandėliai, o „kroppkakor“ labai primena mūsų cepelinus su mėsa, tik švedai juos daro apskritus, įdaro ne malta, o smulkiai pjaustyta kiauliena ir valgo ne su grietinės padažu, o su bruknių džemu. Švedai mėgsta ir strimeles, keptas su petražolėmis (čia jos vadinamos Baltijos silkėmis) ir žirnių sriubą su kiauliena, ir paprastus blynus su uogiene arba obuolių ar mėsos įdaru, ir bulvinius blynus, tik čia bulvės tarkuojamos ne smulkia, o stambia tarka. Švedijos virtuvėje labai dažnai naudojamas mėsos faršas – iš jo gaminama daug, ypač vaikų mėgstamų, patiekalų: mėsos kukuliai (kottbullar) su bruknių uogiene, mėsos apkepas, padažas iš mėsos faršo (kottfarssas) ir, žinoma, mėsainiai.
Kottbullar – mėsos kukuliai
250 g skustos mėsos, 250 g maltos mėsos, 2 šaukštai maltų džiūvėsėlių, 2 šaukštai tarkuotų ropinių svogūnų, 2 virtos, mėsmale sumaltos bulvės, šaukštelis bulvių krakmolo, stiklinė pieno, 1½ šaukštelio druskos, ¼ šaukštelio pipirų, riebalų kepimui.
Visi produktai gerai sumaišomi ir 10–20 min. palaikomi. Iš gautos masės padaromi riešuto dydžio kukuliai, kurie apkepinami gerai įkaitintuose riebaluose (keptuvė dažnai sukratoma, kad kukuliai lygiai, iš visų pusių apkeptų); į keptuvę jų nereikia dėti labai daug, nes bus sunku apversti. Kukuliukai patiekiami valgyti tiek šalti, tiek ir karšti. Padažas karštiems kukuliukams gaminamas iš stiklinės grietinės, trupučio garstyčių, cukraus, druskos ir pipirų.
Elebrodas – alaus sriuba
Butelis šviesaus alaus, butelis juodo alaus, apelsino žievelės ar imbiero, 1–2 šaukštai cukraus, 2 šaukštai miltų, kiaušinio trynys, truputis pieno.
Alus užvirinamas su apelsino žievele. Šaukštas miltų išleidžiamas šaltame piene, viskas supilama į sriubą, įberiama cukraus ir druskos. Kiaušinis sumaišomas su miltais, įpilama truputį pieno, masė gerai išsukama, kad nebūtų gumuliukų, supilama į sriubą. Viskas 5 min. pavirinama ir nukeliama nuo ugnies. Trynys ir keletas šaukštų sriubos gerai suplakama ir supilama į sriubą.
Molyje kepta višta
Paimkime keletą kilogramų paprasto molio, paties paprasčiausio, iš kurio žiedžiamos puodynės, keletą akmenų ir sausų pagalių. Be to, reikės dar vištos ir dėžutės degtukų. Tai ir viskas. Vištą išdarinėkite, išplaukite ir nenupeštą gerai aptepkite moliu. Dabar padėkite ją tarp akmenų, o po jais sukurkite laužą. Po valandos molį atsargiai nudaužykite, kepsnys gatavas. Jis bus puikus – sultingas ir labai skanus, o plunksnos liks molyje.
Taip pat galite išsikepti ir karpį. Į jį prikimškite salierų, krapų arba kadagio uogų. Jau po 15 min. karpis bus paruoštas. Sakoma, kad tai vikingų laikų receptai.
Šiaip ar taip, bet tokie pietūs gamtos prieglobstyje, netoli Stokholmo, ar kur ant ežero kranto, Švedijoje labai populiarūs.
Naudota literatūra: M. Kulčinskaja „Švedija. Mitai ir tikrovė“ 2002 m.
G. Lindė, H. Knoblochas „Gero apetito“ 1977 m.
www.biblioteka.lt informacija
