Nors Italijos nacionalinė virtuvė – viena populiariausių ir mėgstamiausių visame pasaulyje, daugelis taip pat mano, kad ji nėra labai sveika: picos, pasta, įvairūs sūriai, tiramisu ir kiti desertai tikrai nėra pats lengviausias ir sveikiausias maistas. Iš atostogų Italijoje daugelis grįžta priaugę keletą kilogramų, tačiau patys italai visai nėra nutukę: daugelis tyrimų rodo, kad iš tiesų jie yra viena liekniausių tautų Europoje.
Taip yra pirmiausia todėl, kad be visiems žinomų picų ir pastos patiekalų, italai vartoja daug organiško maisto: šviežių vaisių ir daržovių, prieskonių, vietoje sviesto naudoja alyvuogių aliejų, kelis kartus per savaitę valgo žuvį ar paukštieną, o štai raudonos mėsos valgo retai. Tokia mitybos praktika yra vadinama Viduržemio jūros dieta ir daugelio dietologų yra pripažįstama kaip sveika, mat mažina vėžio ir širdies ligų riziką.
Tačiau kitas svarbus aspektas yra tas, kad italai laikosi tam tikrų sveikatai naudingų, iš kartos į kartą perduodamų valgymo tradicijų, kurios leidžia labiau mėgautis gyvenimu ir išaikyti balansą tarp darbo ir poilsio. Taigi, kokios yra tos itališkos valgymo tradicijos?
1. Valgymas – laisvalaikio praleidimo būdas. Italams maistas nėra vien tik maistinių medžiagų ir energijos šaltinis, bet visų pirma – tam tikras laisvalaikio praleidimo būdas. Italai mėgsta vakarieniauti su šeima ir draugais, kuomet ne tik valgo, bet ir daug kalbasi, o pačios vakarienės vyksta ilgai, mat maistu mėgaujamasi lėtai.
Prieš ir po vakarienės, ypač jeigu vakarieniaujama kažkur mieste, italai dažnai eina pasivaikščioti, o šiuos pasivaikščiojimus taip pat lydi daug kalbų. Prieš vakarienę kartais užsukama į kokį bariuką išgerti aperityvo – taurės gėrimo, kuri sužadina apetitą prieš vakarienę. O po vakarienės galima eiti suvalgyti ledų ar kito deserto, ar išgerti puodelio espresso kavos.
Maistas taip pat yra ir populiari pokalbių tema: italai dažnai pasakoja vieni kitiems, ką valgė pietums ar vakarienei, kokius restoranus verta aplankyti ar kokius receptus – išbandyti.
2. Valgyti tuo pačiu metu. Lankydamiesi Italijoje tikrai pastebėsite, kad tarp 12 ir 16 val. gyvenimas miestuose tarsi sustoja: užsidaro parduotuvės ir visi kiti verslai, netgi dauguma turistų lankomų vietų. Taip yra todėl, kad maždaug nuo 12 val. visi italai pradeda pietauti, o po pietų ilsisi: tai yra itališka siestos versija, vadinama riposo. Pailsėję italai grįžta į darbus ir dirba iki vakarienės, kuri papratai būna tarp 20 ir 22 val.
Italijoje visi laikosi to paties valgymo režimo ir netgi restoranai veikia tik pietų ir vakarienės metu: jeigu sugalvosite pavalgyti kokią 16 ar 18 val., atidarytų maitinimo įstaigų nerasite, nebent tik išskirtinai į turistus orientuotus restoranus.
3. Mėgautis namų gamybos maistu. Kadangi italai turi gana ilgas pietų pertraukas, dauguma jų stengiasi grįžti pavalgyti į namus ir gali mėgautis sveikesniu namų gamybos maistu.
Pietums italai valgo gana paprastą ir lengvai pagaminamą maistą. Pavyzdžiui, pasta valgoma al dente, tai yra, nepervirta, ir gardinama ne riebiais padažais, o tiesiog alyvuogių aliejumi, baziliku ar pomidorų ir kitų daržovių padažu. Taip pat valgomos sezoninės daržovės, pupelės, žuvis ar paukštiena, daržovių sriubos.
Be alyvuogių aliejaus, kitas sveikas ir nekaloringas itališkas produktas yra balzamiko actas, kurio dažnai dedama į salotas.
4. Svarbiausia – saikas. Nors italai pastą valgo iš tiesų dažnai, patiekalų porcijos yra nedidelės. Italijoje įprasta tiek pietums, tiek vakarienei, valgyti kelis mažų porcijų patiekalus. Pirmasis patiekalas dažniausiai būna pasta, kartais risotto arba sriuba, o antrasis – nedidelis gabaliukas žuvies ar mėsos (dažniausiai paukštienos) bei šviežių daržovių salotos. Vienam žmogui gaminama apie 70-100 g pastos ar risotto, taigi tai tikrai nėra didelė porcija.
Po pietų ar vakarienės dažnai valgomi vaisiai, o viską vainikuoja kava – tačiau tik mažytis puodelis espresso, o ne didelis puodas kavos su pienu.
Italai su maistu taip pat dažnai geria vyną ir kartais alų, tačiau čia taip pat karaliauja saikas. Alkoholio išgeriama nedaug, vos taurė vyno ar stiklinė alaus, o vynas dažnai net ir praskiedžiamas vandeniu.
5. Jokio streso. Itališkas gyvenimo būdas leidžia mėgautis maistu, daugiau laiko leisti su šeima ir draugais bei darbą derinti su poilsiu. Visa tai padeda išvengti streso, kuris taip pat siejamas ne tik su blogesne psichine, bet ir fizine sveikata: daug streso patiriantys žmonės susiduria su virškinimo problemomis ir įvairiais kitais mitybos sutrikimais. Neveltui sakoma, kad itališkas gyvenimo būdas yra naudingas ir kūnui, ir sielai.
***
Lėtas valgymas, mažos porcijos, griežtas valgymo laiko režimas, šviežūs ir organiški produktai – visa tai lemia, kad italams pavyksta išlaikyti dailias kūno linijas. Nors ir mėgaujasi picomis ir pasta, puikiais itališkais ledais bei kitais desertais, ir net kava su alkoholiu, italai viską daro su saiku, o valgymui ir poilsiui skiria pakankamai laiko. To ir mes galėtume pasimokyti iš italų: juk mažiau streso – geresnė sveikata ir gyvenimo kokybė.
Akvile Ben Haim @Meniu.lt
