Itališka duona (svetur)

Joks italų virtuvės patiekalas negali būti įsivaizduojamas be duonos (pone). Ji valgoma su sriuba, daržovėmis, žuvimi ar mėsa. Pietinėje Italijos dalyje duona yra patiekiama net ir su makaronais, žmonės ją valgo su vynuogėmis ar melionais.

Itališka duona yra balta, minkšta, kokybiška. Paprasta mielinė tešla, gaminama iš miltų ir vandens, kartais pagerinama alyvų aliejumi ar riebalais, minkoma tol, kol įgauna norimą lygų paviršių.

Italai yra tikri įvairių kepinių iš duonos tešlos gaminimo meistrai. Tai įrodo ne tik pica, patiekalas, žinomas visame pasaulyje. Jie skrudina ar kepa duonos riekeles su sūriu, tešlą įdaro arba susuka, apibarsto ar aptepa žolelėmis, alyvų aliejumi, sūriu, pagardina šalaviju ar rozmarinais, iškepa švelniai ar traškiai, baltai ir rusvai, su druska ir be druskos, jau nekalbant apie saldžius duonos gaminius. Sudžiūvusi duona gali būti naudojama sriuboms ar salotoms gaminti. Tai, kaip vertina italai duoną, įrodo Italijoje populiarus posakis apie mielą žmogų: „buono come il pane“ – „geras kaip duona“.

Italijoje gamina virš 24 duonos rūšių:

Biovetta, Filonciono, Mantovana, Montasu, Rosetta, Soffiato – įvairios duonos bandelės iš mielinės tešlos.

Bruschetta – balta itališka duona su česnaku ir alyvų aliejumi.

Carta da musica – plokšti, ploni paplotėliai, kepami iš kvietinių manų kruopų tešlos. Ypač populiarūs Sardinijoje.

Cilindrati – pusmėnulio formos raguoliai, pagaminti iš labai plonos, gerai iškočiotos duonos tešlos. Iš tos pačios tešlos gaminamos bandelės vadinamos cazzottini.

Crocette – „kryžiukai“, formuojami iš minkštos, aliejumi išteptos tešlos.

Crostini – baltos duonos gabalėliai, skrudinami su kepenėlėmis, šalavijais, juodomis alyvuogėmis ir kt.

Filascetta – plokščia, apvali duona, pagaminta iš mielinės tešlos. Prieš kepant apibarstoma smulkintais svogūnais. Kartais pagardinama cukrumi. Ypč mėgiama Lombardijoje.

Focaccia – plona, plokščia, apvali duona, pagaminta iš mielinės tešlos, pagardinta aliejumi, druska, žolelėmis, alyvuogėmis. Gaminama Ligūrijoje. Dažniausiai valgoma su įvairiais įdarais, neretai saldžiais.

Grissini – duonos šiaudeliai, kepami Turine. Kepami tol, kol tešla, pagaminta iš miltų ir vandens, tampa traški.

Michette – traškios plutos, tuščiavidurės duonos bandelės, kepamos Milane. Įdaromos sūriu arba saliami dešra.

Pan sciocco – klasikinė duona be druskos, kepama Toskanoje. Džiovintais jos gabaliukais gardinami makaronų patiekalai. Taip pat naudojama gaminant gerai žinomas italų salotas panzanella.

Pane – kasdienė paprasta, tanki, iš mielinės tešlos ir kvietinių miltų gaminama italų duona. Centrinėje ir pietinėje Italijos dalyje ši duona turi traškią plutą ir minkštą vidurį, Neapolyje jos kepaliukai didesni, pluta tamsi.

Pane alla salvia – šalavijų duona, populiariausia Toskanoje. Į mielinę tešlą dedama balto vyno, šalavijų ir alyvų aliejaus. Tokia duona su rozmarinais vadinama pane al rosmarino.

Pane casareccio – apvalios formos, traškios plutelės duona, populiari Apulijos regione.

Pane di segale – ruginė duona.

Pane nero – juoda duona, kepama iš ruginių ir kvietinių miltų mišinio. Tipiška Aosta Valley regione.

Panzarotti – susuktos tešlos duona, pagaminta iš paprastos arba labai riebios mielinės tešlos.

Piadina – apvalūs, plokšti kepaliukai. Ši duona paprastai valgoma su kumpiu ar dešra kol dar šilta, kartais gardinama įvairiais įdarais.

Schiacciata – apvali, plokščia duona, kepama iš mielinės tešlos, pagamintos iš kvietinių miltų ir aliejaus. Paprastai prieš kepant pabarstoma druska, aptepama aliejumi. Populiari Toskanoje.

Parengta pagal „Culinaria European Specialties“
Meniu.lt informacija
Interneto archyvo nuotrauka