Dėkoti už tai ji turi Ispanijos vyno karaliui Migeliui Toresui. Išgarsėjęs Europoje, jis pirmasis atkreipė dėmesį į Pietų Ameriką ir išsirinko Čilę kaip tinkamiausią šalį geram vynui daryti. Čilės vynas tuo metu dar tebebuvo senoviško stiliaus, sunkus, aitrus ir stiprus. M.Toresas nutarė daryti modernų aromatingą, vaisių aromato ir skonio elegantišką vyną. 1978 metais jis Curico slėnyje apie 200 kilometrų į pietus nuo Santjago nusipirko nedidelę Maquehua vyninę. Kaip koks „skrajojantis vyndarys“ jis pats prižiūrėjo darbus ir Ispanijoje, ir Čilėje pasinaudodamas tuo, kad metų laikai skirtinguose žemės pusrutuliuose s kiriasi.
Kai Čilės vyndariai pamatė, kad ir jų šalyje galima padaryti šiuolaikišką vyną, jie šoko lenktyniauti su M.Toresu. Turėdami didesnes įmones, dabar jie jį pralenkė gamybos ir eksporto kiekiais, bet ne kokybe, nors daugelis susilygino su juo ir t uo. San Pedro, Concha y Toro, Terra Mater, Santa Carolina ir daug kitų gamintojų vardų populiarūs kituose žemynuose.
Iš pradžių pradėjęs garsėti Čilės vynas buvo tikra vyno mėgėjų svajonė dėl mažos kainos. Kuo plač iau sklido garsas, tuo labiau kilo kaina. Vis dėlto ir dabar gero ir labai gero Čilės vyno kaina yra gana prieinama, todėl jis lieka patrauklus vartotojui.
Lietuvoje yra platus Čilės vyno pasirinkimas – net 84 pavadinimai. Tarp jų, aišku, yra ir M.Toreso vynai. Tiek vynų išragauti reikia laiko ir pasiryžimo. Bet pabandykite išragauti ir išrinkti geriausius!
Čilės vynai daromi daugiausiai iš populiariųjų prancūziškų vynuogių veislių, todėl jaučiama tam tikra monotonija. Labiausiai „čilietiška“, savita laikoma Carmenere veislė. Ją iškėlė ir išpopuliarino „Carmen“ kompanija.
Algirdas Pateckas,
nepriklausomas vyno konsultantas
"Gurmano gidas" informacija
