Butano virtuvė (svetur)

Butano Karalystė (Butanas) – valstybė pietų Azijoje, Himalajuose. Ribojasi su Indija ir Kinija. Pasak rašytojo Marko Tveno, Butanas – tai „žemė svajonių ir romantikos, negirdėtų turtų ir neregėto skurdo, rūmų ir lūšnynų, bado ir maro, dvasių ir Aladino lempų, tigrų ir dramblių...“ Susipažinkime su šios drakono šalies virtuve.

„Be „čili“ mes mirsime...“ – dainuoja butaniečiai
Meksikos ir Korėjos virtuvės laikomos bene aštriausiomis pasaulyje, tačiau Butanas pranoksta jas abi. Šios šalies virtuvėje dominuoja „čili“ pipirai, kuriais gardinami praktiškai visi patiekalai. Patys butaniečiai sako, jog „čili“ pipirus jie vartoja ne kaip prieskonį, bet kaip daržovę. Aitriosios paprikos vartojamos tokiais dideliais kiekiais, kad sergančiųjų sunkiomis skrandžio ligomis Butane nepaprastai daug. Sakoma, kad čia mamos jau nuo mažens vaikus pratina prie šio prieskonio jo šiek tiek įdėdamos į maistą. Ypač su šiuo prieskoniu populiarus vegetariškas butaniečių troškinys ema datshi (ema reiškia „čili“, o datshi – sūris). Patiekalas yra nepaprastai aštrus, tad butaniečiai kiekvieną jo kąsnį užgeria vandeniu. Kartais prie šio valgio patiekiama indiška duona parathas arba raudonieji ryžiai, kurie kultivuojami Himalajuose. Kitas populiarus užkandis – ezay, gaminamas iš „čili“ pipirų, svogūnų, pomidorų ir naminio sūrio. Esay yra populiarus pusryčių užkandis, prie kurio gurkšnojama arbata. Esay iš dalies panašus į meksikietišką salsa. Su „čili“ pipirais taip pat ruošiama daugybė salotų, gaminamos įvairios pastos.

Tradicinė virtuvė
Rytinėje Butano dalyje auginami kviečiai, tad čia gyventojai dažnai mėgaujasi miltiniais valgiais, ypač mėgiami makaronai. Pietinės dalies gyventojai į savo meniu dažnai įtraukia kukurūzus, populiarios ant bambukų džiovintos kukurūzų sėklos. Šalies laukuose plyti obuolių sodai, driekiasi ryžių laukai, auginamos grikių ir šparagų kultūros, tad visos šios gėrybės bei patiekalai iš jų puikuojasi ant butaniečių stalo.

Ryžiai – itin svarbus akcentas visoje šios šalies virtuvėje. Vidutiniškai per savaitę vienas žmogus suvartoja apie penkis kilogramus ryžių. Iš ryžių, gardinamų „čili“ pipirais ir kartais – brangiausiu pasaulyje prieskoniu – šafranu, ruošiami įvairūs patiekalai.

Butano gyventojai augina jakus, tad šių mėsa, jų pieno sūriai ypač populiarūs. Butane vartojama ir kiauliena, ypač mėgiami kiaulienos riebalai, kurie, pasak vietinių, suteikia daug energijos. Taip pat mėgiama vištiena, jautiena, žuvis, kuri importuojama iš kaimyninės Indijos, dažnai vartojami grybai, kurių čia priskaičiuojama apie 400 rūšių. Mėgiamas ir sūris – dažna butaniečių patiekalų sudedamoji dalis. Vienas dažniausių ant stalo garuojančių valgių su sūrio (kartais keičiamu mėsa) įdaru – momos may virtinukai, kurių paruošimo būdas atkeliavo iš Tibeto.

Patiekalų karštį butaniečiai „gesina“ vandeniu ir arbata. Tačiau šalyje galima paragauti ir ara, ryžių, kviečių, miežių arba kukurūzų distiliato. Taip pat šioje šalyje geriama suja – arbata, ruošiama su druska ir sviestu. Toks mišinys pilamas į vamzdžio formos specialų indą, kuriame yra suplakamas. Beje, panašią arbatą geria ir tibetiečiai, o mongolai šį gėrimą „paskanina“ lašinukais.

Meniu...
Phak sha phin tshoem – tai kiauliena su ryžių makaronais. Populiarus valgis yra thukpa – makaronų sriuba, patiekiama su mėsa. Thukpa populiari ir Tibete, Nepale, kai kuriuose Indijos regionuose. Kitas tradicinis Butano virtuvės patiekalas yra no sha huentseu – jautienos troškinys su špinatais, o ba sha maroo – tai gardžiai paruoštas viščiukas česnakų ir sviesto padaže.

Jolanta Bagurskienė (virtuves@meniu.lt)
Parengta pagal įvairius interneto šaltinius
Nuotraukos www.sxc.hu