Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

Apie olandišką alų (I dalis) (pasaulio virtuvės)

2007-11-11
Paskelbk savo straipsnį

Alaus kultūra Olandijoje šiek tiek skiriasi nuo Belgijos ar Vokietijos alaus kurtūros. Alus laikomas arba skanėstu, arba būdu prisigerti. Pastarasis variantas labiausiai paplitęs tarp paauglių, nes alkoholį šioje šalyje leidžiama vartoti nuo 16 metų. Geras alus Olandijoje dažnai vertinamas labiau nei dauguma vynų, palyginus su Prancūzija, Didžiąja Britanija, kur alus laikomas darbininkų gėrimu.

Olandijoje yra keturios pagrindinės alaus kompanijos: „Heineken“, „Grolsch“, „Bavaria“ ir „Inbev“. Visame pasaulyje šalis garsėja Heineken ir Grolsch alaus rūšimis – tai nestiprus šviesus alus. „Grolsch“ yra pagrindinis alaus importuotojas Didžiojoje Britanijoje, o „Heineken“ yra ketvirtas pasaulyje aludaris po „InBev“, „Anheuser-Busch“ ir „SABMiller“. Nestiprus šviesus alus sudaro net 95 % visos alaus produkcijos ir suvartojimo. Olandai pirmauja pasaulyje kaip daugiausiai alaus eksportuojanti šalis (50 % alaus produkcijos). Palyginimui: 2004 metais iš 2,3 mln. litrų alaus buvo eksportuota 1,3 mln. litrų.

Daugiausiai Olandijoje suvartojama Pilsener alaus. Nemažai alaus rūšių importuojama iš Belgijos. Be to, kai kurie olandų aludariai kopijuoja belgiško alaus rūšis, pavyzdžiui, witbier – miežinis/kvietinis alus, abbey.

Heineken – 5 % stiprumo šviesus alus, gaminamas nuo 1868 m. iš valyto vandens, salyklinių miežių, apynių ir mielių, prisotintas angliarūgšte. Šis alus yra UEFA čempionų lygos rėmėjas. 1886 m. H. Elion išrado Heineken A-yeast – tai mielių rūšis, kuri ir dabar naudojama alaus gamybai.

Šios rūšies alų gamina 40 aludarių 39 pasaulio šalyse. Nuo 1975 metų daugiausia alaus pagaminama „Heineken“ aludarių Olandijos Zoeterwoude mieste.

Kaip gaminamas alus? Visų pirma vanduo yra išvalomas vandens rezervuaruose. Tuomet iš miežių daigų gaminamas salyklas. Grūdai yra išmirkomi ir sudaiginami, o po septynių ar aštuonių dienų salyklas džiovinamas ir malamas salyklo malūnu. Vėliau salyklas ir vanduo sumaišomi, gaunamas mentalas. Iš mentalo atsiskiria skystis – misa. Į misą įdedama apynių ir verdama apie kelias valandas. Apyniai alui suteikia kartumo. Kai misa atvėsta, perpilama į rauginimo bosą, dedamos mielės. Fermentacijos proceso metu mielės cukrų paverčia alkoholiu. Po septynių dienų alus nupilamas iš rauginimo boso ir atskiriamas nuo mielių. Tuomet šviežias alus (būna apie 4,5 % stiprumo) brandinamas nuo 4 iki 6 savaičių, kol pasiekia 5 % stiprumą.

Vaida Jankutė
Parengta pagal užsienio spaudą
Interneto archyvo nuotrauka
Meniu.lt informacija

 

 

 


Dėkojame Nyderlandų 
Karalystės ambasadai