Įvertinti „Concha y Toro“ vynai

Naujausiame žurnalo „The Wine Advocate“, kurio steigėjas yra vienu iš įtakingiausių pasaulyje laikomas vyno kritikas Robertas Parkeris, numeryje buvo paskelbtas straipsnis „Ar Čilė verta dėmesio?“

Tarp 278 ragautų ir šiame straipsnyje aprašytų Čilės vynų geriausia – 97 balais – įvertintas „Concha y Toro“ vynas „Carmin de Peumo Carmenere 2003“. Antrą vietą užėmė kitas „Concha y Toro“ vynas – „Terrunyo Carmenere 2004“, įvertintas 95 balais.
Dar vienas „Concha y Toro“ kompanijos gaminamas 'Carmenere' vynuogių vynas – „Casillero del Diablo Carmenere 2006“ – neseniai buvo apdovanotas „Decanter World Wine Awards“ konkurso aukso medaliu.

Du iš apdovanotųjų vynų – „Terrunyo Carmenere“ bei „Casillero del Diablo Carmenere“ – yra parduodami ir Lietuvoje.

Čilės vynuogė
'Carmenere' – tipiška Čilės vynuoge vadinama veislė. Čilės vyndariai, norėdami įsitvirtinti pasaulio rinkoje, ėmė ieškoti, kas jų vynams galėtų suteikti nacionalinio kolorito. 'Carmenere' savo vynuogynuose jie atrado beveik atsitiktinai ir pabandė ją pristatyti kaip „tikrą čilietišką“.
Ši rūšis į Čilę pateko antroje XIX a. pusėje, kai prakutę vyndariai jos sodinukų atsivežė iš Bordo. Laikui bėgant atsitiko taip, kad 'Carmenere' užsodinti plotai apžėlė, susimaišė su pagal išorę panašia 'Merlot' veisle.

Antrąkart 'Carmenere' buvo „atrasta“ tik paskutinio XX a. dešimtmečio viduryje, kai specialistai iš Prancūzijos Čilės gyventojų vynuogynuose pastebėjo Prancūzijoje seniai išnykusios ir beveik pamirštos veislės vynmedžių (jų, kaip mažiau vertingų, po filokseros epidemijos prancūzai nebeatsodino).

1883 m. įkurta kompanija „Concha y Toro“ yra didžiausia vyno gamintoja Čilėje. Žurnalo „Wine Spectator“ apklausos duomenimis, apklausus 18.000 skaitytojų, „Concha y Toro“ buvo išrinkta viena iš svarbiausių vyno bendrovių Čilėje ir Argentinoje. Šiuo metu tai vienintelė Lotynų Amerikos vyno kompanija, priklausanti „Vinexpo“ parodos „Marques“ klubui.

Beatričė Laurinavičienė
„Verslo žinios“, 2007 08 03
Interneto archyvo nuotr.
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>