„Atėjau, pamačiau, nugalėjau“, – chrestomatinė Juliaus Caesario frazė taikliai apibūdina italų kompanijos „Farnese“ vynų žygį į Lietuvą. Šie vyno gamintojai tapo išimtimi mūsų gėrimų rinkoje, kur nauji prekių ženklai įsitvirtina sunkiai. Kaip gaminami ir kuo ypatingi vynų mėgėjų ir ekspertų gomurius Lietuvoje pakerėję gėrimai, praėjusią savaitę pasakojo sostinėje, restorane „Vilniaus bastėja“, viešėję kompanijos atstovai.
„Farnese“ asortimentas labai platus, – jų pigūs vynai – puikios kokybės, o itin aukštos reputacijos vynų galima įsigyti už šimtą litų“, – pustrečių metų į Lietuvą vežamų vynų populiarumo priežastis aiškino bendrovės „Mineraliniai vandenys“ Vyno skyriaus vadovė Aurinta Savickaitė.
Prieš 15 metų „Farnese“ buvo įkurta vynininkystės tradicijomis garsėjančiame pietinės Italijos Abruco regione. Pagarbą joms atidavė ir kompanijos steigėjai, įmonės vardu įamžinę XVI a. vyno gamybos erą Abruco Ortonos miestelyje pradėjusios moters atminimą. Ji – princo Otavio Farnese'o žmona Austrijos princesė Margarita, priėmusi sprendimą savo valdas apsodinti vynuogynais. Iš jų derliaus pagamintas vynas pasiekdavo karališkųjų šeimų stalus, tad ilgainiui „Farnese“ pavadinimas tapo aukšto lygio ir geros kokybės vyno sinonimu.
Naujajai „Farnese“ prireikė tik kelerių metų tapti lyderiaujančia Abruco vyno gamintoja ir pelnyti garsiausių vyno ekspertų dėmesį. 12 milijonų butelių vyno per metus pagaminanti įmonė turi keturias vynines skirtinguose Italijos regionuose, o sėkmę jai garantuoja ir modernios technologijos, ir griežta gėrimų kokybės kontrolė.
Lietuvoje galima paragauti 10 pavadinimų „Farnese“ vynų, tiesa, kai kurių įmanoma įsigyti tik specializuotose „Gero vyno“ parduotuvėse arba paragauti restoranuose. Tarp tokių yra ir baltasis vynas, gaminamas iš mažai žinomos, retos itališkų vynuogių veislės – Pecorino. Išgirdę šį pavadinimą daugelis mano, kad kalbama apie Italijoje gaminamą kietąjį avių pieno sūrį. Tačiau vynuogėms šis pavadinimas prilipo dėl ilgos, primenančios avies uodegą, kekės.
Sausasis stalo vynas „Farnese Casale Vecchio Pecorino Terre di Chieti“ (24,99 Lt) yra vidutinio sunkumo, koncentruoto skonio, tačiau švelnių citrusinių vaisių ir riešutų natų. Jis tinkamas ragauti prieš valgį, taip pat – prie paukštienos ar žuvies patiekalų.
Suklaidinti gali ir raudonojo vyno antraštė „Feudi di San Marzano Sessantanni Old Vines Primitivo di Manduria“. Vynuogių veislę žyminčio žodžio „Primitivo“ nereikėtų suprasti tiesiogiai. Pavadinimas sietinas su žodžiu pirmas (it. „primo“), – šios vynuogės Italijos Apulijos regione sunoksta pačios pirmos. Be to, vynui naudojamas ne jaunesnių nei 60 metų vynmedžių derlius.
Įdomu, kad vynui naudojamos ir dėl karščio apdžiūvusios uogos, tai lemia kai kurias šio gėrimo ypatybes. Granato spalvos vyne susimaišo gėlių, prieskonių, gervuogių, aviečių džemo ir net kailio kvapai. Skonis primena bruknių džemą, dėl to vynas itin dera prie kepsninėje ruoštos mėsos ar ilgai brandintų sūrių (100 Lt). 2002-ųjų derliaus vynas jau pelnė laurų ir Lietuvoje. Pernai Vilniuje vykusioje parodoje „Vyno dienos“ jis įvertintas Didžiuoju prizu raudonųjų vynų kategorijoje.
Lietuvoje viešėjusio vieno iš kompanijos kūrėjų vyndario Filippo Baccalaro favoritas – naujos kartos vynas „Farnese Edizione 06 Cinque Autoctoni“ (100 Lt). Šis itin tamsios spalvos vynas gaminamas maišant penkių skirtingų Abruco regiono vynuogių veislių (tarp jų ir minėtos „Primitivo“) derlių. Vynas 13 mėnesių bręsta naujose ąžuolo statinėse ir nėra filtruojamas. Dėl to šio vyno skonis, spalva ir kvapas sodresni. Gėrimas skleidžia ryškius vyšnių, serbentų, slyvų, tabako ir ąžuolo aromatus, o paragavus gomuryje ilgai išlieka šokolado ir prieskonių pojūtis. Šio mažai taninų turinčio vyno gaminama nedaug. Tačiau butelis rūsyje gali ilsėtis apie 8 metus.
Ramunė Žukauskienė
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija
