Atsisveikinus su sportine praeitimi (Vilnius)

Ši frazė paprastai nuskamba palydint į vadinamąjį „užtarnautą poilsį“ nusipelniusius šalies sportininkus. Tačiau šįkart ją tenka taikyti ne žmogui, o garsiam pastatui su ilga ir turininga praeitimi. Kalbame apie buvusį „Sporto“ viešbutį Vilniuje.

Nuošalioje Vilniaus Antakalnio gatvelėje į tankiai sustatytų privačių namų gretą įsiterpia keletas daugiaaukščių, tame tarpe ir viešbučio „Martialis“ korpusas. Gerokai anksčiau nei miesto valdžia susirūpino sovietinio laikotarpio daugiabučių renovacija, šis pastatas jau patyrė radikalias permainas, iš apysenio bendrabučio tipo statinio virstamas moderniu viešbučiu.

Permainos buvo pradėtos ne nuo sienų ar lubų, o nuo bendrosios veiklos koncepcijos pakeitimo. Viešbučio vadybos grupė su direktore Jolanta Bacevičiene priešakyje puikiai suvokė sparčiai kartu su paklausa augančius reikalavimus turizmo sferai ir nusprendė ryžtingai atsikratyti senojo antrarūšio viešbučio įvaizdžio. Kartu su įvaizdžiu buvo atsisakyta ir senojo pavadinimo – žodis „sportas“ dabar mažai kam asocijuojasi su ramybe, santarve ir komfortu. Pasirinktas naujasis pavadinimas „Martialis“ (romėnų poetas, epigramų meistras, gyvenęs I a. po Kr.) jau artimas ne jėgos ir brutalumo, o išminties ir intelekto kultui. Šią asociaciją beliko užtvirtinti architektūros pertvarkymu ir aptarnavimo sistemos tobulinimu. Praėjus keliems metams nuo permainų pradžios galima teigti, kad abu šie tikslai yra sėkmingai pasiekti.

Architektūrinės permainos visų pirma palietė pastato išorę. Trūkstant renginiams tinkamų plotų ir apskritai bendrųjų erdvių, prie pagrindinio pastato tūrio buvo pristatytas naujas pusapvalis korpusas, kuriame įsikūrė viešbučio recepcija, administracinės patalpos, konferencijų salė su balkonu. Pastato ypatumai leido kai kuriose vietose demontuoti išorines pastato sienas, įrengiant lodžijas bei stiklines vitrinas. Dalis jų sumontuota aukštų holuose, suteikiant šviesos, jaukumo ir leidžiant iš viršutinių aukštų grožėtis puikiais apylinkių vaizdais. Į išorę iškelti lodžijų tūriai, dengti stiklu ir metalo kasetėmis, paįvairino fasadus ir suskaidė nuobodų pastato tūrį. Žodžiu, vietoje senos „dėžutės“ miesto svečius šiandien pasitinka šiuolaikinės architektūros pastatas.

Įrengiant „Martialio“ vidų, architektai sėkmingai išvengė pagundos pradėti eksploatuoti antikinės klasikos motyvus. Tokiu atveju sunku būtų išsiversti be pretenzingų marmurinių kolonų bei skulptūrų, dekoratyvinių fontanėlių, Pompėjos freskų imitacijų ir kitokių pseudo romėniškų dekoracijų, kuriomis garsėja ekonominės klasės viešbučiai kaimyninėse šalyse. Vietoje to buvo nuspręsta kurti lakonišką ir funkcionalų skandinaviško stiliaus interjerą (projekto autorius architektas Viktoras Katarskis), lankytojus nuteikiantį ramiam poilsiui ir maloniam aptarnavimui.

Naujojo priestato struktūra paskatino jo viduje plačiai naudoti stiklo konstrukcijas, vizualiai lengvinant bendrąjį interjero įspūdį nuo pat įėjimo ir recepcijos zonų. Pagrindinio korpuso patalpos pareikalavo kitokių sprendimų. Didelę ir nejaukią pagrindinę kavinės salę buvo būtina suskaidyti. Šiuo metu ji padalinta į funkcines zonas, rikiuojant skirtingų spalvų ir tipų baldus, žaidžiant vietinio apšvietimo efektais. Aišku, kartu galima būtų panaudoti lengvų konstrukcijų pertvaras, įdomesnį, laisvesnį sėdėjimo vietų išdėstymą, tačiau tai pakenktų tiek bendrai salės talpai, tiek ir kavinės pralaidumui – svarbiam faktoriui, aptarnaujant skubančių pasižvalgyti po Vilnių turistų srautus. Artimiausioje ateityje kavinės salės interjerą ketinama papildyti dar keliais svarbiais štrichais – stilingomis užuolaidomis bei tapybos kūriniais ant sienų.

Populiarėjant seminarų bei konferencijų rengimui viešbučiuose, „Martialyje“ įrengta keletas įvairaus dydžio salių. Kol kas jų įrengime akcentuojamas vien tik funkcinis praktiškumas, bet netrukus renginių dalyviai turės galimybę grožėtis ne vien tik peizažais už lango, bet ir stilinga salių apdaila bei įranga.

Kiekvieno viešbučio klestėjimo „laidas“ – rūpestingai sutvarkyti ir prižiūrimi kambariai. Jų interjero įrengimui „Martialyje“ skirta išties daug dėmesio. Nuo senųjų bendrabučio kambarių beliko nebent kuklūs gabaritai, tačiau daugelis patalpų rekonstruojant buvo išplėstos balkonais bei lodžijomis. Ir pagerinto planavimo, ir standartiniuose kambariuose yra įrengtos ne tik plačios lovos, bet ir svetainės zonos su sėdimaisiais baldais. Kambarių koloritas maloniai šiltas; jį apsprendžia raudonų ir tamsiai vyšninių atspalvių užuolaidos, lovų užklotai bei baldų apmušalai, o taip pat raudonmedžiu faneruotos spintos bei sienų paneliai. Bendrą jaukumą pabrėžia taikliai išdėstyti šviestuvai, vienas kurių skiriamas „privalomosios“ paveikslo reprodukcijos apšvietimui. Minkšta kiliminė danga tiek kambariuose, tiek koridoriuje skiriama ne vien tik grožiui, bet ir geresnei garso izoliacijai.

Ryžtinga išorės bei interjero rekonstrukcija užtikrino akivaizdų rezultatą – padidėjusį kraštiečių bei užsienio turistų srautą. „Martialyje“ vis dažniau lankosi ir apylinkių gyventojai, atiduodami duoklę ne tik puikiai kavinės virtuvei, bet ir maloniai jos aplinkai.

Audrius Vyšniauskas
„Restoranų verslo“ informacija