„Maistas man visuomet asocijavosi su šeimos židiniu, draugų susibūrimu, jaukiomis akimirkomis ir intymiais pokalbiais – tuo, ką branginu“, - sako maisto tinklaraščio „kitchenJulie“ įkūrėja Julija Steponavičiūtė. Šiandien ji pasakoja mums apie tinklaraščio atsiradimą, ją labiausiai įkvepiančius dalykus ir dalijasi vasarišku, ir labai gardžiu pusryčių receptu! O kokias asociacijas maistas kelia jums?
Papasakokite, iš kur atsirado jūsų aistra maistui?
Klausimas, į kurį man pačiai rasti tikslų atsakymą sudėtinga. Tėtis ir močiutė buvo pirmieji įkvėpimo šaltiniai, kuriuos stebint virtuvėje pamažu augo mano smalsumas. Vėliau akstinu tapo ankstyvoje paauglystėje pradėtas suaugusio žmogaus gyvenimas modelio darbo dėka – keliaudama savo mitybos racionu turėjau pasirūpinti pati. Vis dėlto daugiausia įtakos, ko gero, turėjo asmeninės vertybės. Maistas man visuomet asocijavosi su šeimos židiniu, draugų susibūrimu, jaukiomis akimirkomis ir intymiais pokalbiais – tuo, ką branginu.
Iš kur semiatės idėjų receptų kūrimui? Kas jūsų įkvėpimo šaltinis?
Kiekvieną Kitchen Julie receptą galiu pavadinti patirčių kratiniu. Dviračio nebeišrasi, o tai kas kasdien gimsta mano virtuvėje nulemia kitur ragauti patiekalai, socialinėje erdvėje matytos nuotraukos, šeimos tradicijos, kartais tai gali būti su maistu net nesusijusi nuotrauka ar meno kūrinys.
Kokia filosofija ir mintimis vadovaujatės kurdama tinklaraštį?
Man svarbiausia, kad turinys būtų organiškas, natūralus, nepritemptas. Aš dalinuosi tuo, kas jau yra mano gyvenimo dalimi. Nesvarbu ar tai būtų ką tik atrastas objektas, ar įprotis, kurį praktikuoju kelerius metus. Svarbu, kad tai būtų tikra. Manau, kad kokybė ir profesionalumas yra neatsiejami bet kokios veiklos raktažodžiai. Kitchen Julie receptus mėgstu apibūdinti šia fraze: „kur sveika susitinka su „nuodėminga““ – ši frazė apibūdina kasdienę mano mitybą ir man primena, jog svarbu išlikti ištikima sau, puoselėti autentiškumą.
Papasakokite apie įdomiausias kelionėse su maistu susijusias vietas.
Šįkart noriu išskirti vieną šalį, kurioje ragavau daugiausia dar niekad nebandytų patiekalų/produktų. Kelionė po Keniją ryškiai įstrigusi atmintyje. Įvairiuose šalies regionuose teko ragauti „Ugali“ – tirštą ir tvirtą baltų kukurūzų košę, kurią vietiniai valgo vieną arba kaip garnyrą prie įvairių patiekalų, troškintas lapines daržoves, vadinamas „sukuma wiki“. Teko ragauti ir Kenijos regionui įprasto rauginto karvės pieno gėrimo, kuris buvo kažkas tarp kefyro ir pasukų, gaminamo džiovinto moliūgo inde, ištemptame anglimi. Šios patirties nepamiršiu.
Kokias naujoves pastebite šiuo metu maisto srityje?
Matau daugiau susidomėjimo įvairiomis maisto gamybos technikomis, ne konkrečiais receptais. Žmonės dažniau gilinasi į principą kaip paruošti trapiausią sviestinę tešlą pyragui, kaip iškepti sultingą „steiką“ ar išsivirti gardžiausią sultinį. Daugiau dėmesio skiriama kulinarijos įgūdžiams tobulinti.
Nors pati turite puikius kulinarinius sugebėjimus, ar mėgstate apsilankyti restoranuose? Kokius patiekalus renkatės išbandyti?
Ačiū už šiltą komplimentą. Restoranus lankyti mėgstu. Labai. Tiek keliaudama, tiek ir Lietuvoje į restoranus bei kavines žiūriu kaip į vietas įkvėpimui. Man smalsu išbandyti naujus produktų derinius, pamatyti kaip vienas ar kitas šefas patiekia įvairius patiekalus. Tai mano aistra, todėl apsilankymas kokybiškame restorane man yra puikiai praleistas laikas.
Pasidalinkite, keliomis mėgstamomis skaniomis vietelėmis mieste/rekomendacijomis su mūsų skaitytojais. Ar šiuo metu renkatės maistą išsinešimui?
„Džiaugsmas“, „Sushi Masters“, „Bistro Pranciškonai“, „Cafe Backstage“, „Brew kavos virėjai“, „Delta mityba“, „Da Antonio“, „Le Travi“, „Wingo“ (bet tik gyvai), „BKRY“.
Išsinešimui maistą renkuosi bent kartą į savaitę. Šiuo metu labiausiai prie širdies indų virtuvė „Namaste“, Čiop čiop eats vištienos sparneliai, „Pitarija fire place“ pita su tunu, „Borsch“ barščiai, „Pizza di Ascari“ picos, „Oišy izakaya“ dienos pietūs.
Norėtųsi paprastoms dienoms suteikti šiek tiek magijos ir išgirsti, kokį vasariškai kvepiančio skanumyno receptą.
Pasidalinsiu vasariška pusryčių idėja. Tai klasikinio turkiškų kiaušinių recepto versija su smidrais.
Į lėkštę, kurioje patieksite pusryčius, įdėkite kelis šaukštus turkiško jogurto (jis yra riebesnis, apie 10% rieb. ir skystesnės konsistencijos nei graikiškas). Keptuvėje su trupučiu pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus kelias minutes apkepkite smidrus, prieš tai nulaužę sumedėjusius jų kotelius (šie puikiai pasitarnaus verdant sultinį), švelniai pasūdykite. Nedideliame prikaistuvyje/puode užvirkite vandens, įpilkite šaukštelį obuolių acto. Sumažinkite kaitrą, kad vandens paviršiuje matytųsi vos keli burbuliukai. Į mažą indelį įmuškite kiaušinį, saugokite, kad trynys nebūtų pažeistas. Iš indelio kiaušinį vienu sklandžiu judesiu išpilkite į puodą su vos verdančiu vandeniu ir kelias minutes, kol baltymas sutvirtės, palaikykite. Tuo tarpu keptuvėje ištirpdykite šaukštą sviesto ir pakaitinkite kol taps karamelės spalvos bei įgaus riešutinį aromatą. Įmaišykite žiupsnį kajeno. Nukoškite. Ant jogurto dėkite smidrus, ant viršaus be lukšto virtą kiaušinį, apibarstykite jūros druska ir šviežiai grūstais pipirais, apipilkite sviestu. Galima apšlakstyti jūsų mėgstamo aitriųjų paprikų padažo.
