Jeigu domitės kulinarija ir turite Instagram paskyrą, tikriausiai bendrame nuotraukų sraute jau esate susidūrę su mano pašnekove – tinklaraščio „Dar kąsnelį“ autore bei maisto fotografe Ieva Staniene. Užkliuvus akiai už jos nuotraukų norisi stabtelėti ir pažvelgti į jas kiek ilgiau – banguoti keksiukai, ant kurių lyg snaigės byra cukraus pudra, dailioje lėkštėje sudėti avižiniai blyneliai paskaninti džemu ir viliojantys paragauti jų pusryčiams, migdolinis pyragas, kurio kvapą, atrodo, gali pajusti vien žvelgdamas į fotografiją. Ieva išties moka maistą nuotraukose pateikti be galo estetiškai. Tad šiame interviu ir kalbame apie maisto fotografavimo paslaptis, tinklaraščio užkulisius, o taip pat aptariame Ievos vaikystės prisiminimus ir Kalėdų laukimą.
Švenčių stalo neįsivaizduoja be virtinių su grybais
Su Ieva bendraujame gruodžio pradžioje, jau prasidėjus Advento laikotarpiui, tad mano pašnekovė neslepia, jog kalėdinė nuotaika nors po truputį, tačiau jau ateina į jos širdį. Artimiausiuose planuose – imbierinių sausainių kepimas arba kalėdinio namelio statymas ir, žinoma, eglutės puošyba. Natūraliai pokalbiui pasisukus apie šventes, klausiu Ievos – be kokių patiekalų ji neįsivaizduoja savo Kūčių ar Kalėdų stalo: „Su šventėmis man labiausiai asocijuojasi virtiniai su grybais. Per Kūčias visada juos valgom – ir močiutė gamina, ir mama. Tad virtinukai su grybais – pagrindinis patiekalas, kurio visada labai laukiu ir kurį labai mėgstu“ – pasakoja Ieva. Tiesa, pati ji savo šeimoje dažniausiai būna atsakinga už saldžiąją Kalėdinio stalo dalį: „Ką šiemet gaminsiu dar nesu iki galo nusprendusi. Galbūt pabandysiu ką nors naujo. O jeigu ne – tada sūrio pyragą. Juos mėgsta tiek visa mano šeima, tiek aš pati. Visada žinau, jog šis variantas visiems tiks“ – šypsosi tinklaraščio „Dar kąsnelį“ autorė.
Tiesa, savo sekėjams Ieva artėjančių švenčių proga siūlo išbandyti keksiukų su džiovintomis spanguolėmis receptą. „Minkšti, šventiški ir skanūs“ taip ji apibūdina juos savo intagram paskyroje. Tad jeigu dar svarstote, ką skanaus išsikepti Kalėdoms – rekomenduoju užsukti į Ievos tinklaraštį „Dar kąsnelį“.
Aistrą desertams jautė nuo vaikystės
Kad Ievos „arkliukas“ būtent desertai, nesunku suprasti pažvelgus tiek į jos instagram profilį, tiek užėjus į „Dar kąsnelį“ tinklalapį. Net skiltyje „apie mane“ moteris rašo: „Mėgstu gaminti skanius patiekalus, o labiausiai – desertus“. Meilę saldėsiams ji jautė dar nuo vaikystės. Prisimena, jog pirmieji eksperimentai virtuvėje buvo gaminant tinginį, vėliau – kepant pyragus ar tortus. Visgi, patiekalas, kuris Ievai labiausiai asocijuojasi su vaikyste, yra ne kas kitas, o lietiniai blyneliai: „Močiutė pasakoja, jog aš, būdama dar visai mažutė, keldavau ją ryte ir sakydavau, jog eitume kepti blynų. Nors net ir to žodžio blynai dar neištardavau“ – juokiasi mano pašnekovė. Ji užsimena, jog ir šiandien itin mėgsta tiek mamos, tiek močiutės keptus lietinius. O ir jos dukros vienas iš mėgstamiausių patiekalų – būtent lietiniai.
Visą dieną vien gaminti – nusibostų
Aistra skanėstams ir noras išmokti kulinarijos paslapčių Ievą paskatino užsirašyti į konditerijos kursus: „Nuėjau neturėdama labai aiškaus tikslo. Norėjau tiesiog išmokti įdomiau gaminti tortus. Man patikdavo gaminti desertus, tačiau jie būdavo gana paprasti. Norėjau išmėginti ką nors sudėtingesnio. Kartais kažko nori ir labai neanalizuoji ką tu paskui su tuo darysi“ – prisimena moteris.
Pasak jos, mintis, jog su konditerija ir, apskritai, su maisto gamyba norėtų sieti gyvenimą lyg ir buvo, tačiau į kursus žvelgė labiau kaip į hobį – noro įgyvendinimą. „Vėliau pamačiau, kad tiesiog maisto gamyba – ne man. Tai gana monotoniškas ir pakankamai fizinis darbas. Supratau, kad visą dieną gaminti nusibostų. Man dėl to ir patinka maisto fotografija ir kulinarinio turinio kūrimas, nes tame daug įvairovės. Ar tų įrašą rašai, ar tu ruošiesi fotosesijai – galvoji idėją, renki rekvizitus. Visas planavimas, pats procesas, nuotraukų tvarkymas. Gana daug skirtingų dalių, atrodo, viename dalyke. Maisto gamyboje, žinoma, irgi nemažai kūrybos. Tačiau man pasirodė, jog tame per daug monotonijos“ – apie tai, kodėl nusprendė kurti kulinarinį turinį pasakoja Ieva. Pasak jos, tinklaraštis „Dar kąsnelį“ gimė natūraliai – pirmiausia ji socialiniuose tinkluose ėmė dalintis savo patiekalų nuotraukomis, vėliau papildė jas receptais. Galiausiai, sulaukusi teigiamų reakcijų, Ieva nusprendė savo turiniui sukurti platformą – taip ir gimė tinklaraščio idėja.
Nuotraukomis stengiasi papasakoti istoriją
Kaip jau supratote, Ieva kulinarinių žinių įgijo kursuose ir daug praktikuodamasi. Tačiau natūraliai kyla klausimas ir apie estetinę maisto pateikimo tinklaraštyje dalį – fotografiją. Tad savo pašnekovės klausiu – ar „skaniai“ pateikti maistą nuotraukose galima išmokti, ar visgi tam labiau reikalingas pajautimas, natūralus talentas? „Manau, yra ir taip, ir taip. Reikalingas įgūdis – padeda praktika. Darai darai ir atrandi tam tikrą braižą, pradedi matyti kas tinka, kas ne. Bet tuo pačiu, manau, kad reikia ir tam tikro pajautimo. Žmogus turi turėti pojūtį ar tai skoninga, gebėti atrasti balansą – ar čia visko ne per daug, ar ne per mažai“. Ieva prasitaria, jog prieš fotosesiją visada stengiasi apgalvoti, kokią nuotaiką nuotraukose nori perteikti: „O papildomi rekvizitai gali padėti papasakoti istoriją. Pavyzdžiui, visai neseniai kepiau pyragą. Iš viršaus jis labai gražiai atrodė, mat buvo papuoštas. Tačiau nuotraukoje tu nematai, iš ko jis pagamintas Neaišku, kas yra jo viduje. Dėl to kadre panaudojau obuolius, pamėčiau kelis migdolus – taip labiau atsiskleidžia patiekalo istorija. Man atrodo, jog nuotrauka, kuri kažką papasakoja apie patiekalą, turi daugiau svorio nei ta, kuri yra graži, bet neturi jokios istorijos“.
Nors mėgsta natūralumą, kartais tenka ir pasukčiauti
Kalbinant maisto fotografus man visada įdomu sužinoti – ar jie dažnai pasukčiauja? Turiu omenyje ar visi kadre matome ingredientai – valgomi, ar visgi kartais tenka padailinti nuotrauką estetiškai „skaniais“, tačiau realybėje net nevalgomais arba skonio prasme nederančiais rekvizitais. Tad to ir klausiu Ievos: „Šiaip stengiuosi to nedaryti. Tačiau kartais pasitaiko“ – juokiasi moteris: „,<...> pavyzdžiui, fotografavau patiekalą iš šalia jo norėjau vyno taurės. Tačiau tuo metu atidaryto vyno butelio neturėjau. Tad tą kartą susukčiavau. Nuotraukoje atrodo lyg vynas, o iš tiesų – sojos padažas su vandeniu. Tad triukų kartais būna, bet šiaip man labiau patinka natūralumas“ – teigia Ieva.
Paklausta ar yra patiekalų, kuriuos sunkiau fotografuoti nei kitus, maisto fotografė dalijasi, jog karštus patiekalus įmažinti kiek sunkiau: „Pavyzdžiui, kepsnys ar koks užkeptas viščiukas labai greitai sausėja. Todėl reikia stengtis nufotografuoti kuo greičiau. Lygiai tas pats ir su tirpstančiais patiekalais. Patiekalus, kurie greitai keičia savo formą, vaizdą, fotografuoti yra tikrai sudėtingiau“ – darbo užkulisiais dalinasi Ieva.
Žmonės labiausiai domisi desertais
Pokalbio su Ieva pabaigoje vėl grįžtame prie tinklaraščio temos. Klausiu pašnekovės, kaip ji atsirenka, kokius receptus kelti: „Labiau mėgstu pasiūlyti kažkuo įdomesnius receptus, nes atrodo, jog su kasdieniu maistu nelabai įkvėpsiu žmones. Paprastai įkeliu tuos receptus, kurie man sukelia tam tikrą emociją, įkvepia mane pačią“ – šypsosi Ieva. Ji pripažįsta, jog į tam tikrus tinklaraščio įrašus žmonės reaguoja labiau: „Iš mano patirties, desertai yra pavergę žmones. Keksiukai, tortai susilaukia daugiausiai reakcijų, daugiausiai patiktukų. Tad turiu pripažinti, jog keldama receptus atsižvelgiu ir į tai“. Reziumuodama pokalbį Ieva teigia: „Tai, jog mano turinyje nemažai desertų yra ir dėl to, jog man patinka juos gaminti, ir dėl to, jog tai patinka žmonėms“.
