Ar prisimenate viename realybės šou dalyvavusį žavų juodaplaukį, kuris dirbo prie baro? Praėjo daug metų, o baras ir kokteiliai jo, Roberto Janovskio, gyvenime vis dar sukasi. Apie savo pirmuosius pasižaidimus gėrimais, mėgstamą maistą ir dar šį bei tą – šiame meniu.lt interviu.
Mieli skaitytojai, ar atsimenate visus savo pirmuosius kartus? R.Janovskis, paklaustas apie pirmuosius savo žaidimus su gėrimais juokėsi: „Man pačiam juokinga prisipažinti, kad pirma pradėjau dirbti barmenu, ir tik po to - žingsnelis po žingsnelio atėjo į mano gyvenimą kokteiliai. Nejuokinga tai, jog ir praėjus 18 metų, pas mus baruose, tai dažnas reiškinys.“
Ne vienerius metus bare besisukinėjantis R.Janovskis nesunkiai suplaktų ir tautinį kokteilį. „Žinote, 2012-aisiais sukūriau Lithuanian Daiquiri kokteilį. 2013-tais viename prestižiškiausių pasaulinių barmenų turnyrų, vykusį Puerto Rico, jį pristačiau plačiai pasaulinei barų industrijos auditorijai, bei ekspertams. Vieno iš prestižiškiausių pasaulinių kokteilių kultūros portalų „Difford's Guide“, kuriame galima rasti kokteilio Lithuanian Daiguiri ingredientus.
Kodėl tokie, atrodytų nelietuviški (bazilikas, citrinžolė pvz.), ingredientai? Kokteilis buvo sukurtas paskutinę akimirką prieš užsidarant registracijos langui į turnyrą Vilniuje. Miksavau iš to, ką turėjau tuo metu po ranka, laiko išieškoti lietuviško identiteto nebebuvo, o pagrindinis lietuviškumas visgi ir tapo jo sukūrimo vieta“, - pasakojo barmenas.
Nuo sumuštinio prie gyvo maisto
Skubantis ir greitai per gyvenimą lekiantis R.Janovskis retokai užsuka į greitojo maisto restoranus ar tiesiog užkanda kažkur pakeliui: „Jeigu kalbėtumėte apie mums žinomiausius pasaulinius greitų restoranų tinklus, tai jų paslaugomis teko pasinaudoti kartą per pastaruosius 2,5 metų. Na, visgi kartą į porą mėnesių pasitaiko ir ant mano stalo koks bulvinis ragelis su sūriu iš parduotuvės Įdomu, kad kažkada greitas maistas man buvo kasdienybė.“
Viena yra skubėti savo miesto gatvėmis ir valgyti duoną kasdieninę, visai kas kita – kelionių meniu. R.Janovskiui įsiminė Gruzijoje ragautas ir labai pamėgtas vietinis užkandis: „Neprisimenu pavadinimo. Keptos duonos skonio su baklažanais, kiekvienoje užeigoje jis yra meniu, labai populiarus. Taip pat garsios tailandietiškos sriubos su kokoso pienu, imbieru – niekada neatsisakau“, - meniu.lt pasakojo vyras.
Vieni patiekalai sužavi, kiti yra pabandomi tik todėl, kad atrodo/kvepia egzotiškai. R.Janovskis pasakojo, kad nėra nei gurmaniško, nei egzotiško maisto mėgėjas: „Nesakysiu kad patiko, bet visokie skrudinti vabzdžiai buvo toks gal neįprasčiausias potyris.“
O grįžus po kelionių namo, R.Janovskiui namų šeimininkės ieškoti nereikia – jis puikiai pasigamina maistą pats. Nors prisipažįsta, kad nėra mėgėjas būti virtuvėje. „Visgi paskutinius 2-3 metus praktiškai gaminu viską pats. Kasdieninis racionas labai paprastas, be jokių įmantrybių. Svarbiausias prioritetas keik įmanoma „gyvesniam“, žalesniam maistui. „Lavonienos“ nevalgau. Patinka tas maistas, nuo kurio neapsunkstu, kuris duoda energijos, gyvybės, tas kuris yra draugiškas kitiems gyviems padarams. Praktiškai 95% maisto gaminuosi pats, stengiuosi valgyti namie, dažniausiai tai pavyksta, o juk kažkada buvau žmogus-sumuštinis.
Esu labai retas svečias miesto maisto įstaigose. Paskutinis malonus potyris buvo „Trinity“ restorane, labai skaniai pavalgau „Casa dela pasta“ Kaune. Taip pat negaliu atsispirti karts nuo karto užsukti į garsiąją "Spurginę" Kaune, Laisvės Alėjoje. Ten lankausi turbūt nuo gūdžių sovietinių 1980-ųjų“, - pasakojo R.Janovskis.
Pasak Roberto Janovskio, tai vienų skaniausių jo pusryčių, ypač vasarą, receptas:
Vadinamasis CHIA sėklų pudingas. Iš vakaro į stiklainį su užsukamu kamšteliu suberiu 3 sriubos šaukštus CHIA sėklų. Užpilu ~200ml, dažniausiai karvės pienu ar jo „atmaina“ (pvz. Migdolų gėrimas, nedrįstu jo vadinti pienu) ir apie 100ml dažniausiai 100% kokosų pienu. Kartais tai pasaldinu 1-2 arbatinio šaukštelio medaus ar agavų sirupo. Gerai viską išplaku. Ryte prieš atidarant dar karta gerai išplaku.
Į lėkštę įsidedu gerą saują uogų (kai neturiu šviežių, įsidedu šaldytų), tai būna mėlynės, avietės, serbentai, rečiau braškės. Gali būti ir bananai, mangai...tai ką turiu tuo metu po ranka. Kartais tai būna kelių komponentų derinys. Taip pat įdedu, būtinai minimum iš vakaro užmerktų, graikinių riešutų saujelę. Kartais įsidedu ir kokoso drožlių...improvizuoju.
Viską užpilu išmirkusiomis CHIA sėklomis piene. Tobula ne tik pusryčiams bet ir kaip desertas bet kuriuo dienos metu.
Kristina Šapytė @Meniu.lt
