Su Karolina Dagilyte, tinklaraščio „Saldu. Sveika. Skanu“ autore, susiskambiname trečiadienio pavakarę. Mergina jau pabaigusi savo dienos darbus, todėl noriai skiria man valandėlę pašnekesiams apie maistą, gyvenimo tarpsnį Anglijoje, tinklaraštį ir ateities planus. Pokalbis su Karolina man buvo malonus ir šiltas – manau, jog pavyko pabendrauti išties smagiai ir apie tinklaraštininkę sužinojau daug įdomybių. Tad kviečiu paskaityti mudviejų interviu. O tuo pačiu, apsilankykite ir „Saldu. Sveika. Skanu“ elektroninėje parduotuvėje bei socialinių tinklų paskyrose: rasite ne tik daug receptų, tačiau galėsite įsigyti ir Karolinos rankų darbo granolų.
Maisto gamyba – ne tik tarpsnis vaikystėje
Ruošdamasi mudviejų su Karolina pokalbiui, paskaitinėjau tekstus jos tinklalapyje. Atradau, jog mergina gaminti maistą pamėgo dar vaikystėje. Paklausta ar neturi kokių nors įdomių istorijų apie pirmuosius bandymus gaminti, tinklaraštininkė šypteli: „Atsimenu, grįžo teta iš užsienio. O aš tuo metu gaminau obuolių pyragą. Netyčia nugirdau pokalbį – mano mama šnekėjo su teta. Ir teta jai sakė: „Oi, išaugs ta mergaitė... Vaikystėje ir aš mėgau gaminti. O vėliau – nusibodo. Taip pat bus ir jai. Atras kitą kelią“. Neišsipildė – neišaugau, iki dabar pat man patinka gaminti. Nežinau, kodėl ši istorija man taip įstrigo. Galiu tik palyginti, kaip žiūrėjau į maisto gamybą tada ir kaip dabar – meilė išliko tokia pati“, – pasakoja mano pašnekovė ir priduria, jog nuo mažų dienų labiau mėgo gaminti saldėsius: „Esu labiau saldumą mėgstanti mergina <...> augant bandžiau laviruoti: tiek patenkinti savo saldumo poreikį, tiek rūpintis savo sveikata ir linijomis“. Pasak Karolinos, sveikesnė mityba į jos gyvenimą atėjo labai natūraliai – po truputį: „Nuo 16-os metų pradėjau sportuoti. O su sportu – domėtis ir sveika mityba <...> vis dėlto, tuo metu mano suvokimas apie sveiką mitybą buvo labai ribotas. Pavyzdžiui, man atrodė, jog medus – labai sveika. Ir jį naudojau visur: ir į kepinius, ir į kavą, ir visur kitur. O juk iš tiesų – tai tas pats cukrus. Na ir kas, kad jis turi kiek sveikesnių medžiagų“, – pasakoja mergina. Visgi, žinias apie sveiką mitybą ji po truputį gilino, o galiausiai – nusprendė studijuoti dietetiką Didžiosios Britanijos universitete.
Anglų mityba pasirodė sausoka
Karolina įstojo į Koventrio universiteto siūlomą studijų programą „Health and Nutrition“: „Besimokydama supratau, kad galima valgyti absoliučiai viską. Ir tai man buvo atradimas. Žinot, mes labai linkę skirstyti maistą: šitą valgyti galima, šito – ne. Mcdonald's – tai kalorijų bomba, nevalgysiu. O košės bliūdas – jau gerai, tinka. Nors iš tiesų, kalorijų atžvilgiu, tai gali būti tas pats“, – pasakoja mergina. Pasak jos, visas maistas yra geras, tik svarbu saikas. Nieko blogo neatsitiks retsykiais pavalgius greito maisto restorane: „Svarbu, mitybą suderinti taip, kad ji atitiktų mūsų tikslus ir poreikius“, – teigia mergina.
Paklausta ar gyvendama Anglijoje ji pastebėjo tam tikras vietinių gyventojų mitybos tendencijas, mano pašnekovė šypsosi: „Vienoje kavinėje aš dirbau barista. Ir matydavau, kaip žmonės ateina dienos pietų. Dauguma jų užkandžiui užsisakydavo čipsų pakelį. Pagrindiniam patiekalui – sumuštinį. O po to – kavutę ir desertą. Daržovių jų pietuose – beveik nėra <...> apskritai, toks maistas man atrodė labai sausas, bet jie pripratę“, – sako Karolina.
Vis dėlto, mergina pastebi, jog, pavyzdžiui, veganai Anglijoje gali maitintis gerokai pigiau: „Pavyzdžiui, aš ten pirkdavau sojų jogurtą ir mokėdavau už jį svarą. Lietuvoje panašus jogurtas kainuoja 2–3 eurus. Gyvendama čia susimąstau ar tokio jogurto man tikrai reikia“, – šypsosi ji ir užsimena, jog kainos atžvilgiu Anglijoje tikrai galima rasti pigesnių alternatyvų. Tačiau pasiūla abiejose šalyse – gana panaši: „Pastebiu, jog ir Lietuvoje nemažai įvairiausių veganiškų alternatyvų“, – teigia mano pašnekovė.
Pasuko į kitą sritį – tapo finansų konsultante
Anglijoje Karolina gyveno pora metų. Vėliau, prasidėjus karantinui, ji studijas pabaigė nuotoliniu būdu. Kaip pati sako, po mokslų vis tiek planavo grįžti į Lietuvą, todėl planų pandemija per daug nesujaukė: „Mokslai man labai patiko, susipažinau su daug įdomių žmonių, sužinojau daug naudingų dalykų. Tačiau gyventi Anglijoje nenorėjau“, – sako ji.
Pabaigusi studijas mergina ėmė ieškoti darbo: „Iš pradžių norėjau įsidarbinti darželyje dietetike – sudarinėti vaikučiams mitybos planus. Bet mane nustebino atlyginimas – jis buvo visai ne toks, kokio tikėjausi pabaigusi mokslus“. Darbo alternatyvų jauna mergina turėjo ir daugiau: su savo išsilavinimu ji galėjo įsidarbinti tiek laboratorijose, tiek maisto inspekcijoje. Tačiau pandemijos akivaizdoje ieškoti darbo nebuvo itin palanku. Galiausiai, ji susigundė kitos srities darbo pasiūlymu: „Tuo metu viskas buvo uždaryta, todėl ieškojau darbų, kurie būtų prieinami – galėčiau dirbti nuotoliniu būdu <...> Šitaip aš ir atradau finansų konsultantės darbą. Grįžusi iš Anglijos net nežinojau, kas čia per dalykas. Mane sugundė tai, kad galima dirbti nuotoliu, o aš dirbti norėjau. Nuėjau į darbo pokalbį, pašnekėjom ir mane priėmė. Labai greitai prasidėjo ir mokymai, o man buvo įdomu išmokti kažką naujo <...> tuo pačiu, šitas darbas man leido nepamiršti iš maisto srities – susikūriau elektroninę parduotuvę, nemažai laiko skyriau tinklaraščiui“, – pasakoja Karolina.
Trys „S“: saldu, sveika ir skanu
Pirmiausia mergina susikūrė instagram paskyrą: „Neplanavau turėti didelės auditorijos, tai buvo receptų talpykla sau. Mano telefonas buvo užkištas patiekalų nuotraukomis, todėl norėjau visas jas sukelti į vieną vietą <...> vėliau pastebėjau, kad ėmė didėti auditorija. Ėmiau stengtis nufotografuoti geresnės kokybės nuotraukas, susikūriau logotipą. Aiškios vizijos tuo metu neturėjau: ėjo laikas ir vis mąsčiau, ką dar galėčiau iš tos paskyros išspausti“, – apie tinklaraščio pradžią pasakoja Karolina.
Mergina prisimena ir pavadinimo istoriją. Viskas prasidėjo nuo to, jog instagrame ji ėmė ieškoti pavadinimo, kuris dar nebūtų užimtas: „Vedžiau įvairiausius raktažodžius – sportas, maistas, mityba... Viskas buvo užimta, o kažkokio kvailo pavadinimo su skaičiukais man nesinorėjo. Galiausiai, kilo mintis viską susumuoti į tris „S“ raides. Pirmiausia dėjau žodį „saldu“ – žmonėms, kurie ieško saldžių receptų. Tuo pačiu, norėjau prabrėžti, jog mano receptai – sveiki. Ir, žinoma, skanūs. Taip ir gimė pavadinimas „Saldu. Sveika. Skanu“, – prisimena Karolina.
Sveikos ir įdomių skonių granolos
Įvairūs keksiukai, pyragaičiai, tortai, pudingai, sūreliai – Karolinos tinklaraštyje išties nestinga kūrybiškų sveikuoliškų desertų receptų. Tačiau mergina ties tuo nenorėjo sustoti: ji sugalvojo sukurti savo rankų darbo granolų liniją: „Kurdama savo elektroninę parduotuvę aš galvojau, ką įdomaus galėčiau pasiūlyti žmonėms. Man buvo svarbu originalumas, juk jis žmones žavi. Pirmiausia norėjau kepti keksiukus ar torčiukus, bet pagalvojau, kad juos sunku transportuoti. Niekada negali žinoti, kokios kokybės jie pasieks pirkėją <...> norėjau sukurti dalyką, kuris būtų ilgo galiojimo, lengvai transportuojamas“, – pasakoja mergina. Ji prisimena, jog vaikštinėdama po parduotuves vis užmatydavo granolas. Apžiūrėdavo ir jų sudėtį, kuri, dažnu atveju, nežavėdavo: daug palmių aliejaus, daug cukraus, mažai riešutų: „Taip ir gimė idėja sukurti originalesnes granolas ir su geresne sudėtimi“.
Savo elektroninėje parduotuvėje mergina siūlo įsigyti net dešimt skirtingų skonių granolų: „Kokosinis sapnas ir Rožinis pasaulis – tai populiariausi skoniai <...> Dėl kokoso tikriausiai nenuostabu – daugeliui patinka kokoso skonis. O rožinė granola pakeri savo spalva. Įdėjus į kokteilį ar į jogurtą šie nusidažo gražia rožine spalva. Ją suteikia burokėlių milteliai, kurių skonio visiškai nesijaučia, o akis paperka puiki išvaizda“, – sako Karolina.
Ateityje laukia svajonių įgyvendinimas
Paklausta ar neplanuoja plėsti savo elektroninės parduotuvės asortimento, mano pašnekovė linkteli – tokių planų tikrai yra: „Gana greitai planuoju pardavinėti ne tik granolas, tačiau ir kavas, kakavas, arbatas. Man labai norisi, kad parduotuvė būtų jauki <...> arbatos nebus standartinės – ramunėlių ar mėtų. Stengiuosi išrinkti tokias, kurios būtų originalios: įvairių vaisių miksai ir pan. Man svarbu, kad jos patiktų žmonėms“.
Karolinos klausiu ar ji neturinti planų iš elektroninės parduotuvės persikelti ir į fizinę erdvę: „Tokių planų yra... Bet kol kas, manau, kad dar maksimaliai neišnaudojau elektroninės parduotuvės, tai tie planai vėlesniam laikui“, – teigia mergina ir iš karto prisimena, jog dar nuo mokyklos laikų ji svajojo turėti savo kepyklėlę: „Tačiau visada bijojau apie tai šnekėti garsiai. Vieni svajoja studijuoti veterinariją, kiti nori būti gydytojais. Mano svajonė atrodė nepritampanti <...> Kai mokiausi dietetikos, šį norą buvau padėjusi į šoną. Maisto gamyba buvo labiau pomėgis. Visgi, matau, kad svajonė vis dar gyva. Ateityje kavinukę, manau, atsidarysiu. Čia tik laiko klausimas“, – mudviejų pokalbį užbaigia Karolina.
Autorė: Rut Javič
