Jeigu kada nors gaminote tortą, tikriausiai žinote, kiek laiko, įgūdžių, o taip pat ir skirtingų produktų tam reikia. Vis dėlto, mano pašnekovė Karina Kulevičienė šiam teiginiui prieštarauja. Savo tinklaraštyje „Paprasta gaminti“ ji siūlo išbandyti tortų, kuriuos sudaro vos penki ingredientai, receptus. Išties paprasta, o rezultatas, kaip sako pati Karina: „Pasaka!”.
Nenoriu sudaryti klaidingo įspūdžio – Karinos tinklaraštyje galite rasti ne tik tortų ar saldėsių, tačiau ir galybė kitokių receptų: nuo apkepų, iki mišrainių, salotų, makaronų ar kotletukų. Susidomėjote? Kviečiu aplankyti moters instagram profilį (@paprastagaminti.karina), o taip pat paskaityti pokalbį su ja.
Gaminti maistą mėgsta visa šeima
„Nuo vaikystės buvau lepinama naminiu maistu“ – mūsų pašnekesį pradeda Karina. Ji pasakoja, jog tiek mama, tiek močiutė pasirūpindavo, jog šilto naminio maisto namuose nestigtų. Paklausta, kokie patiekalai jai labiausiai asocijuojasi su vaikyste, kelia nostalgijos jausmą, Karina šypteli: „Mamos lietiniai blynai. Jie buvo plonyčiai, tirpstantys burnoje. Ir dabar, kai atskrenda į svečius, prašau, kad iškeptų. Pati dalinuosi jų receptu“. Dar kiek pagalvojusi, moteris pamini ir varškės pyragą: jį gamino močiutė, paskui mama, o dabar pati Karina gamina savo šeimai – vyrui ir dukrelei Milai. Sūnus Kernius – dar mažas, vos trijų mėnesių, tad kol kas ragauti mamos gaminamus patiekalus jam dar anksti.
Karina pripažįsta – vaikystėje virtuvė buvo „mamos zona“, todėl pati ji maisto gamyba nelabai domėjosi. Aistra atsirado tik suaugus. Dabartinėje jos šeimoje – virtuvė nėra tik mamos zona: „Mila užaugo ant stalviršių – išsivoliojusi miltuose, kruopose“ – pasakoja moteris. Pasak jos, dukrelė jau dabar sako, kad užaugusi nori būti virėja. „Vyras irgi mėgėjas gaminti. Jis dažnai gamina tą, ko aš negaminu, pavyzdžiui, verda adžiką. Arba cepelinus. Aš pati cepelinus esu gaminusi vieną kartą ir man jie subyrėjo. O vyrui – pavyksta. Todėl mūsų šeimoje tradicija – cepelinus verda vyras“ – juokiasi Karina ir priduria: „Mano šeima labai mėgsta, kai aš patiekiu kalakutienos kepsnelius, varškėtukus, miltinius blynus su įdaru. O taip pat, mūsų „firminius“ pusryčius – tortilijas su plaktu kiaušiniu“.
Dešimt metų dirbo lietuvių gestų kalbos vertėja
Jau užsiminiau, jog maisto gaminimu Karina susidomėjo jau suaugusi. Vėliau jį sukūrė ir maisto tinklaraštį, apie kurį, žinoma, dar pašnekėsime. Vis dėlto, manau, jog įdomu pakalbėti ir apie Karinos profesiją – moteris yra baigusi lietuvių gestų kalbos vertimo studijas ir ne vienerius metus dirbo šioje srityje: „Po 12-os klasių aš nežinojau kur stoti. Supratau, jog nenoriu studijuoti verslo vadybos ar kažko panašaus. Sugalvojau pabandyti stoti mokytis gestų kalbos, bet kiek neramino žinios, kad nemažai studentų atkrenta ir studijų nepabaigia.“ – prisimena Karina. „Jau pirmą dieną atėjus į studijas, dėstytojas pradėjo kalbėti gestų kalba, o mes turėjom jį suprasti. Mane tai užkabino – ateini ir visiškai kitokia aplinka, tyloje“. Moteris pasakoja, jog kuo toliau, tuo darėsi įdomiau. Teko įveikti daug savo baimių, išmokti ne tik pačią gestų kalbą, bet ir mimikuoti.
Baigusi studijas Karina įsidarbino lietuvių gestų kalbos centre Vilniuje. Ir ten pradirbo net dešimt metų: „Šiuo metu ten nedirbu, bet manau, jog ateityje su gestų kalba dar tikrai susidursiu. Nes tai jau mano dalykas. Tiek metų pradirbta... Tiek televizijoje, tiek visokiose komandiruotėse, kurčiųjų olimpinėse žaidynėse. Labai daug gerų įspūdžių man paliko šis darbas“ – pasakoja mano pašnekovė. Ir nors dabar užsiima kiek kitokiomis veiklomis, jos instagrame galima atrasti trumpų gestų kalbos pamokėlių.
Lūžis įvyko pirmojo karantino metu
„Tu iš nieko gali labai skaniai pagaminti“ – taip Karinai sakė jos vyras, kuris ir paskatino moterį sukurti maisto tinklaraštį dar 2018-aisiais. „Aš pati visada buvau už tai, kad žmonės maistą gamintųsi namuose – kuo mažiau pirktų jau pagamintą parduotuvėse“. Iš pažįstamų Karina girdėdavo daug skundų, esą gaminti maistą namuose užima labai daug laiko, tingisi stovėti virtuvėje: „O aš pati galvodavau – taigi nereikia ilgai stovėti virtuvėje. Galima viską pagaminti greitai ir paprastai. Tada ir pagalvojau, kad pabandysiu įkelti vieną, antrą receptą – gal kažkam bus naudinga. Tuo metu nesitikėjau rinkti sekėjų. Tiesiog maniau pasidalinsiu receptais su kitomis šeimininkėmis, mėgėjais gaminti ar atvirkščiai, tais kurie nemėgsta“ – apie tinklaraščio pradžią pasakoja Karina. Po truputį ėmė augti sekėjų skaičius, o moteris sulaukdavo pagiriamųjų žinučių. Tai tik skatino dalintis receptais toliau.
Šiuo metu „Paprasta gaminti“ profilį seka daugiau nei 25 tūkst. žmonių. Karina pasakoja, jog lūžis, kai sekėjų skaičius ėmė ženkliai daugėti, įvyko per pirmąjį karantiną: „Mes tuo metu gyvenome daugiabutyje. Kelias dienas pagyvenome namuose ir supratome, kad taip ilgiau negalime – reikia kažką galvoti. Išsinuomavome su draugais sodybą miške ir išvažiavome ten gyventi. Ten buvo nedidelė virtuvė, be orkaitės“ – prisimena Karina. Nusprendusi pagaminti tortą ji suprato, kad šis turi būti kuo paprastesnis. Taip ir gimė moterį išgarsinęs penkių ingredientų tortas (vėliau Karina sukūrė tokio tipo tortų seriją – receptus galima atrasti jos tinklaraštyje): „Pagamino viena moteris, pagamino kita, nuotraukomis ėmė dalintis net žmonės iš kitų šalių. Suskaičiavau iki šimto, vėliau sustojau skaičiuoti“ – pasakoja Karina, paminėdama, jog būtent tada ženkliai užaugo ir sekėjų skaičius.
Apgalvoja, kokiomis asmeninio gyvenimo detalėmis dalintis
Nors didžiąją dalį Karinos keliamo turinio sudaro keliami receptai, moteris pasidalina ir asmeninio gyvenimo detalėmis. Visgi, kaip pati teigia, ji parodo tik nedidelę dalį savo kasdienybės ir labai apmąsto, ką kelti į socialinius tinklus, o ko ne: „Tos 15 sekundžių stories, kurias įkeli kelias per dieną, – tai tik mažas procentas tavo gyvenimo, kuriuo norisi pasidalinti“ – sako Karina.
Atviriausia tema, kurią ji palietė savo tinklaraštyje – sunkumai pastoti: „Tai buvo labai atviras dalykas, labai ilgai dėl to dvejojau. Bet... Kai pati išgyvenau šitą bėdą, man labai trūko kažkokio pavyzdžio, patirties. Kažkokio žmogaus, kuris galėtų užmotyvuoti, kad viskas bus gerai. Straipsnius apie tai, kaip būna žmogaus organizme, galime susirasti. Bet kartais pasidaro lengviau, kai tuo pasidalina konkretus žmogus. Pagalvojau, kad jei tai padės bent vienai moteriai, jau bus gerai. Aš esu toks žmogus, kuris nemėgsta visos savęs pateikti – norisi kažką turėti tik sau. Bet šiuo atveju pagalvojau, kad tiek išgyvenusi turiu pasidalinti tuo ir su kitomis“ – teigia Karina ir pasakoja sulaukusi labai daug komentarų, asmeninių žinučių iš kitų moterų su pasakojimais, jų istorijomis: „Todėl manau, kad buvo verta“.
Svajonė - knyga
Įvairūs receptai, estetiškos nuotraukos, šiltas bendravimas su sekėjais, jaukios, o kartais ir skausmingos asmeninio gyvenimo akimirkos – ne veltui Karinos tinklaraštis susilaukė pasisekimo. Tad savo pašnekovės klausiu – o kas toliau? „Knyga yra mano svajonė“ – pripažįsta moteris. „Po truputį jau pradedu planuoti, kokius darbus reikia atlikti, kad pradėčiau ją rašyti. Nes jau ir iš sekėjų gaunu klausimų apie tai, kada visi receptais bus vienoje vietoje, kada jau bus knyga?“. Vis dėlto, kol kas būsimų terminų Karina neišduoda: „Kol kas dar nenoriu prisišnekėti – juk tai labai didelis darbas“ – šypteli. Tad ištikimiausiems moters sekėjams linkiu dar šiek tiek kantrybės, o tiems, kurie tik dabar apie ją sužinojo, siūlau aplankyti tinklaraštį „Paprasta gaminti“ ir, galbūt, išbandyti vieną kitą receptą.
Autorė: Rut Javič
