Tendencijos ir vestuvės – neatsiejamas duetas. Juk daugelis jaunųjų nori, jog jų šventė būtų skoninga ir šiuolaikiška. Spalvų paletė, dekoracijos, gėlės, drabužiai, maistas, muzika, fotografijos – viskas turi būti itin apgalvota ir skoninga. Visgi, reikia pripažinti – vestuvinės mados rūpi ne visiems. Daliai žmonių jaukesnė tradicinė šventė. Giminės, draugai, stalai nukloti mišrainėmis, desertų stalelis ant kurio pūpso ne tik gražuolis tortas, tačiau ir šakotis, linksmą muziką grojantys muzikantai ir vestuviniai ritualai, kurie atliekami iš kartos į kartą.
Šį kartą norime tendencijas palikti už nugaros ir pakalbėti būtent apie tradicines vestuves. O tiksliau – jų maistą. Siūlome susipažinti su tradiciniais vestuvių patiekalais, kurie itin populiarūs skirtingose pasaulio šalyse.
Foi Thong, Tailandas
Straipsnio pradžioje siūlome nusikelti į tolimąjį Tailandą. Nenuostabu, jog vietiniai gyventojai savo šventes švenčia visai kitaip nei esame įpratę mes. Spalvos, budistiniai ritualai, muzika, maistas – viskas labai įdomu ir egzotiška.
Šį kartą mūsų tema – vestuvės, todėl norime pristatyti tradicinį tajų vestuvių patiekalą. Tai – pyragas Foi Thong. Įdomu tai, jog jo kilmė portugališka. Tačiau Tailande šis pyragas taip prigijo, jog tapo neatsiejama tradicinių švenčių, ypač vestuvių, dalimi.
Įdomu tai, jog pyrago pagrindas gali būti skirtingų skonių – priklausomai nuo jaunųjų noro. Tačiau jo viršus visada puošiamas ryškiai auksinės spalvos „makaronais“, kurie gaminami kiaušinių trynius ir saldų sirupą pilant per siaurutį piltuvėlį – formuojamos tarytum ilgos auksinės juostelės. Jos išdžiovinamos ir dedamos ant pyrago. Sakoma, jog aukso spalva – laimės spalva, todėl tikimąsi, jog toks pyragas atneš laimę jauniesiems.
Kransekage/Kransekake, Norvegija ir Danija
Visada galvojote, jog šakotis – mūsų kulinarinis paveldas? Susimąstykite iš naujo. Norvegijoje ir Danijoje tai itin populiarus desertas. Ypač, per šventes: vestuves, gimtadienius ar krikštynas.
Tiesa, reikia pripažinti – šis, šakotį kiek primenantis, pyragas kiek skiriasi nuo mums įprasto. Pirmiausia, savo tešla. Ji – migdolinė. Antra – skanėstas neturi jokių spygliukų. Kepami mažėjančio dydžio sausainėliai, kurie dedami vienas ant kito, tokiu būdu sukuriamas bokštas. Kartais šis bokštas turi vos kelis aukštus, kartais – 18 ar net dar daugiau. Kiekvienas sausainėlis dar perliejamas cukraus sirupu arba baltu šokoladu. Taigi, galime teigti, jog nors skanėstas kiek primena mūsų šakotį, jie vis dėlto skiriasi.
Hochzeitsuppe, Vokietija
Pabuvoję Skandinavijoje, persikelkime į Vokietiją. Vienas iš patiekalų, kuris itin populiarūs šios šalis jaunavedžių tarpe – hochzeitsuppe. Išvertus iš vokiečių kalbos, pavadinimas reiškia „vestuvių sriuba“.
Kodėl ši sriuba vestuvinė? Pirmiausia, dėl to, jog norint ją pagaminti reikia labai daug laiko. Paprastą dieną tiek pastangų skirti nerealu, todėl nenuostabu, jog sriuba – proginė. Jos pagrindą sudaro vištienos sultinys, kuris verdamas kelias valandas. Sriuba gardinama mėsos kukuliais, šparagais, makaronais, kartais dedamos razinos. Patiekiama kartu su specialiu kiaušininiu garnyru eierstich. Žinoma, šiais laikais sriubos populiarumas mažėja – žmonės savo vestuvėms renkasi modernesnius meniu. Vis dėlto, tradicinėse šventėse paragauti šios vestuvinės sriubos tikrai galima.
Bem Casados, Brazilija
Išvertus iš portugalų kalbos bem casados reiškia „laimingai susituokę“. Tad nenuostabu, jog tokiu vardu pavadinti pyragėliai – būtinas braziliškų vestuvių atributas.
Pyragėliai – tarytum sumuštinukai. Išorę sudaro biskvitinis pyragas, kuris savo tekstūra primena purų debesėlį. Viduje – šilkinis pieniškas kremas, kuris kartais dar pagardinamas džemu. Prieš valgydami savo pyragėlį, svečiai turi pasakyti po palinkėjimą jaunavedžiams. Teigiama, jog šis desertas simbolizuoja poros vienybę, laimę, todėl jis iki šiol itin populiarus Brazilijoje.
Croquembouche, Prancūzija
Išskirtinių desertų Prancūzijos gastronomijoje netrūksta. Šį kartą norime pristatyti neeilinį skanėstą, kurį prancūzai valgo švenčių metu: jokios vestuvės, krikštynos, Kalėdos ar gimtadienis neapsieina be ypatingojo croquembouche.
Tai – plikytų pyragėlių bokštas, kuris įprastai sudėliojamas į kūgio formą. Minkšti plikyti pyragėliai, burnoje tiesiog tirpstantis vanilinis kremas ir traški karamelė – visai tai susijungia ir išties nepaprastą skonių ir tekstūrų derinį. Ne veltui šis skanėstas nepraranda savo aktualumo ir yra mėgstamas tiek prancūzų, tiek svečių iš kitų šalių.
Yaksik, Pietų Korėja
Yaksik – tai tradicinis korėjietiškas skanėstas, kuris gaminamas iš ryžių, kaštainių, riešutų ir zizifo vaisių, kurie dažnai įvardijami kaip korėjietiškos datulės.
Lipnūs ryžiai garinami ir maišomi su kitais ingredientais, o taip pat medumi (arba ruduoju cukrumi), sezamų aliejumi, sojų padažu, kartais ir cinamonu. Rezultatas – batonėlius primenantis saldėsis, kurį korėjiečiai įprastai valgo per pirmosios naujųjų metų pilnaties šventę, o taip pat per vestuves, kitas didžiąsias šeimos šventes.
Beje, įdomu tai, jog minėtieji zizifo vaisiai naudojami ne tik šiame deserte. Vienas iš ritualų atliekamas kelios dienos po vestuvių. Jaunieji pasodinami už širmos, o jų tėvai mėto zizifo vaisius. Jaunoji turi juos gaudyti su savo sijonu. Tikima, jog kiek pagaus, tiek vaikų šeima turės.
