Italija ir skanus maistas – neatsiejami dalykai. Pasta su jūros gėrybėmis, ką tik iš krosnies ištraukta garuojanti pica, kvepianti minestrone sriuba... Italijos virtuvė tikrai turi kuo pasigirti. Ne veltui ji mėgstama visame pasaulyje.
Šiame straipsnyje norime papasakoti apie saldžiąją itališkos gastronomijos dalį – desertus. Atrinkome kelis, kuriuos, mūsų nuomone, viešint Italijoje paragauti tiesiog būtina. Kviečiame apie juos paskaityti, o jei planuojate vykti į Italiją (arba itališką restoraną) – paskanauti.
Tiramisu
Pirmiausia norime pristatyti kone garsiausią itališką desertą – tiramisu. Tikriausiai, esate jo ragavę. Vis dėlto, jeigu dar neteko – siūlome paskaityti, o pasitaikius progai ir būtinai išmėginti.
Įvairiuose šaltiniuose galima aptikti ir skirtingų versijų, kaip gimė tiramisu receptas. Vienur teigiama, jog jis pirmą kartą aprašytas Giovanni Capnist receptų knygoje 1983 m. Kitur rašoma, jog pirmą kartą tiramisu pagamintas Toskanos hercogo Kozimo III garbei 1969-aisias. Kaip matote, desertas nėra labai senas, tačiau per pastaruosius dešimtmečius jis tapo neatsiejama itališkos gastronomijos dalimi.
Tiramisu gaminamas iš kavoje išmirkytų sausainių „pirštelių“, kiaušinių trynių ir maskarponės sūrio. Gardinamas kakavos milteliais ir Marsalos vynu. Išties išskirtinio skonio desertas. Jei planuojate eiti į itališką restoraną ar, dar geriau, vykti į Italiją, būtinai paskanaukite.
Cannoli
Trumpam nusikelkime į vieną iš gražiausių Italijos salų – Siciliją. Mat būtent iš čia kilęs cannoli – desertas, kurį norime jums pristatyti. Tai – traškus, švelniai saldus tešlos vamzdelis, kuris pripildomas kremu, gaminamu iš marcipanų masės ir ricotta sūrio. Dažnai dar gardinamas įvairiais pabarstukais: šokolado gabalėliais, pistacijų riešutais ar pan.
Ar saldu? Taip. Ar skanu? Jei esate smaližius – tikrai taip. Svarbiausia, kad cannoli būtų šviežias. Paragauti galite ne tik Sicilijos saloje, tačiau ir visoje Italijoje. Tiesa, žemyninėje dalyje jis dažnai vadinamas cannoli siciliani.
Panna Cotta
Grietinėlė, cukrus ir želatina – tai trys ingredientai, iš kurių gaminamas dar vienas gardus itališkas desertas – panna cotta. Išvertus iš italų kalbos pavadinimas reiškia „virta grietinėlė“. Jis ir nusako deserto gaminimo būdą. Grietinėlė verdama su cukrumi, vėliau supilama želatina. Mišinys supilstomas į formeles ir paliekamas stingti. Rezultatas – švelnus, lengvas lyg pūkas, kreminis desertas. Dažnai patiekiamas su avietėmis, braškėmis, kartais į masę įmaišoma vanilė.
Tiesa, pastaraisiais metais restoranuose galima rasti ir įvairiausių tradicinės panna cottos interpretacijų: šokoladinė, kokosinė, karamelinė, kavos skonio, vaisinė ir t.t. Jeigu mėgstate klasiką – rinkitės tradicinę. Jeigu mėgstate eksperimentuoti, išbandykite ir kitus skonius – galbūt kažkuris dar labiau sužavės.
Gelato
Ar žinojote, jog italai pyksta, kai žodį gelato žmonės verčia į kitas kalbas: ledai, ice cream ir t. t. Pasak jų, itališki gelato nuo kitų ledų skiriasi savo sudėtimi, gamybos būdu, receptūra. Todėl labai svarbu įvardinti teisingai.
Patyręs gomurys tikrai įvertins gelato vertę. Kreminė tekstūra puikiai dera su skirtingais skoniais. Populiariausi – tradiciniai: šokoladinis, citrininis, riešutinis, vanilinis, braškinis. Visgi, galima rasti ir kur kas įdomesnių, pavyzdžiui, vanilinių gelato su juodųjų vyšnių gabaliukais, likerio ir razinų skonio, raudonųjų apelsinų skonio ir pan. Viešėdami Italijoje būtinai išragaukite skirtingų gelato, esame tikri, jog atrasite savo favoritus.
Cantucci
Toskana – centrinėje Italijoje esantis regionas žinomas dėl savo pasakiško grožio kraštovaizdžio bei meno ir mokslo palikimo. Būtent čia gimė ir dirbo tokios asmenybės kaip Pučinis, Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, Dantė, Gaililėjus ir kt.
Toskana turi ir savo tradicinę virtuvę. Ypač garsėja vynais. Visgi, šis straipsnis skirtas itališkiems desertams, dėl šios priežasties norime pristatyti kone žymiausią Toskanos desertą cantucci, dar žinomą biscotti vardu. Tai – dukart kepti sausainėliai, kurie primena džiūvėsėlius. Pagal tradicinį receptą šie sausainiai – migdoliniai, tačiau šiais laikais galima paragauti įvairiausių jų variacijų – su pistacijomis, lazdyno riešutais, džiovintais vaisiais, netgi šokolado gabalėliais. Puikiai tinka prie kavos, arbatos ar vyno. Rekomenduojame paragauti.
Tartufo
Straipsnio pabaigoje norime parekomenduoti vieną iš nuostabiausių itališkų desertų – tartufo. Iš pirmo žvilgsnio šis skanėstas primena trumą – vieną brangiausių pasaulio grybų. Vis dėlto, po apgaulinga išvaizda slepiasi saldėsis – šokolado apdangale pasislėpę gelato.
Pasakojama, jog šio deserto idėja gimė visai netikėtai: karalius Viktoras Emanuelis II lankėsi prabangiose aristokratų vestuvėse. Svečių buvo tiek daug, jog virtuvės šefui pritrūko indų ledams. Būtent tada jis sugalvojo išeitį – gelato rutuliuką aptepė šokoladu ir vėl užšaldė. Taip iš šokolado buvo suformuotas indelis ledams.
Šiais laikais tartufo viduje dažniausiai slepiasi dviejų skirtingų skonių gelato. Viduryje laukia paslaptis – vaisių sirupas arba šokoladas. O išorė apdengta šokoladu arba riešutais. Išties labai skanus desertas.
