Ritualiniai korėjiečių valgiai mums yra paslaptis, kadangi Lietuvoje dominuoja kinų virtuvė, kuri nustelbia kitas rytų virtuves. Tačiau korejiečių tradicijos ir ritualai tokie pat stiprūs, kaip japonų ar kinų...
Visi žino, kad indų virtuvė neįsivaizduojama be prieskonių, žalumynų, įvairių pagardų, kurie gaminamą patiekalą ne tik praturtina, bet dar labiau pabrėžia jo gerąsias skonio savybes.
Daugelyje šaltinių Gruzijos virtuvė skiriama į dvi dalis – vakarų ir rytų. Viena šio skirstymo priežasčių yra skirtingas didelės šalies klimatas.
Pirmiausia tai tzadziki – skirtinguose Graikijos regionuose skirtingai ruošiamas pikantiškas patiekalas, kartais – padažas, kartais – sriuba, iš jogurto, šviežių arba raugintų agurkų ir trintos Lietuvoje neauginamos svogūninės daržovės bei žolelių.
Fuul ir Ta’amiya. Fuul yra virtos pupelės, paprastai patiekiamos ant shammy duonos (į pitą panašus duonos lakštas).
Europiečiais iš prigimties save laikantys belgai pavydėtinai lengvai prisitaiko prie įvairiausių, taip pat ir gastronomijos, naujovių.
Azerbaidžanas visada garsėjo savo virtuve. Dėl daržovių, vaisių, prieskonių gausos šalies virėjai sukuria vis naujų patiekalų receptų, pagal kuriuos pagaminti valgiai tokie išskirtini, kad jų tikrai nesumaišysite su jokios kitos šalies patiekalais.
Artimųjų Rytų regiono valstybes vienija bendras raktažodis: humusas. Nesvarbu, ar lankotės Libane, Sirijoje, Izraelyje, Jordanijoje, ar Egipte, gatvėje sutiktam praeiviui pasakykite žodį „hummus“ ir jis jus neabejotinai palydės iki geriausio humuso restorano tame mieste.
Filipinai yra antras pagal dydį salynas pasaulyje. Jame yra apie 7100 salų. Ilgus šimtmečius salynas priklausė Ispanijai, tačiau po Ispanijos ir Amerikos karo atiteko Jungtinėms Valstijoms.
Klajokliškas mongolų gyvenimas per šimtmečius suformavo tam tikras maitinimosi tradicijas.
Norvegų virtuvės gardumynų skaičius yra toks didelis ir toks įvairus, kad galima pagalvoti, jog jų virtuvėje yra po dalelę iš kiekvienos pasaulio virtuvės patiekalų
Tailandas – pats tikriausias gurmanų rojus, nes vietinė virtuvė laikoma viena geriausių ne tik Rytų Azijoje, bet ir visame pasaulyje.
Daugelis Užkaukazės šalių virtuvių yra laikomos gana egzotiškomis, o taip pat ir populiariomis bei sveikomis. Tame tarpe yra ir Armėnijos virtuvė.
Alyvuogių mėgėjams ir alyvmedžių giraičių savininkams (ūkininkams) pavasaris asocijuojasi su viena gražiausių šių metų laikų švenčių – alyvmedžių žydėjimu. Alyvmedžių žydėjimo šventes linksmai mini ne tik viduržemio regiono gyventojai, bet ir kai kurie lietuviai. Šios šventės proga pateikiame keletą įdomių faktų apie alyvuoges.
Trumpai...
Misija „pabėgti į +30” tapo Balio sala Indonezijoje. Todėl šiame straipsnyje pasidalinsiu įspūdžiais apie puikų šios salos maistą, netikėtus gurmaniškus atradimus ir tai, kad Balyje vietinių gaminamas maistas yra tai, dėl ko mielai ten grįžtume dar kartą.
Granatas - vienas Armėnijos simbolių. Šios šalies mitologijoje šis vaisius simbolizuoja gausą bei vaisingumą. Kadangi granate daug sėklų, todėl jis siejamas su gausa. Apie jo naudą mokslininkai sutaria vienbalsiai. Remiantis tyrimais, natūralios granatų sultys pripažintos geriausiu antioksidantu. Granatų vyne jų taip pat netrūksta.
Nors nuo 1970-ųjų kovo 20-oji paskelbta Tarptautine frankofonijos diena, jau seniai 220-iai milijonų frankofonų ir 85 milijonams žmonių, besimokančių prancūzų kalbos, tą proga švenčia visą kovą! Vienas svarbesnių šventės momentų – maistas ir vynas.
Kiekviena žinia apie saviškių puikų pasirodymą užsienyje džiugina. Štai dvidešimties metų darbo patirtį maitinimo srityje turinti įmonė „Taurakalnis“ neseniai Paryžiuje kardinolo Rišeljė XVII amžiuje statytuose rūmuose, kur dabar yra Prancūzijos kultūros ministerija, surengė pokylį keliems šimtams Prancūzijos kultūros atstovų, diplomatų, Lietuvos senosios ir naujosios kartos išeivijai.
Kaip ir daugelio pietryčių Azijos šalių virtuvių taip ir „thai“ maistas yra gaminamas su daug prieskonių ir kitokių priedų. Nors rezultatas gaunasi nepakartojamas, labai sunku gauti tikslius patiekalų receptus...
Posakis, kad „kiek benusiderėjai Maroke, vis vien permokėjai“ gal ir ne iš piršto laužtas, tačiau įsitikinimas, kad kiekvienam vietiniui „išdurti europietį“ – garbės reikalas, toli gražu netiesa. Tuo tarpu prisiklausę gąsdinimų valgyti gatvės užeigose, prarasite pusę kelionės malonumo. Bet apie viską iš pradžių...
Žinodami 3 dalykus, svečiuose pas marokietį galėsite jaustis, kaip savas: tadžinas (tagine), kuskusas (couscous) ir mėtų arbata. Nebandykite diskutuoti, jog kažkur kitur valgėte skanesnį, nes kiekvienoje kavinėje, kiekvienuose namuose yra pats geriausias tadžinas, kuskusas ir mėtų arbata. Ir tiesą sakant, ragaujant šiuos patiekalus kiekvienoje naujoje vietoje atrodo, kad tokio skanaus dar tikrai neteko ragauti.
„Cezaris“, kartais vadinamas „Kruvinuoju Cezariu“ (Bloody Ceasar) – tai Kanadoje labai populiarus kokteilis, panašus į „Kruvinąją Merę“.
Vynas (lot. Vinum ) – natūralus alkoholinis gėrimas. Stiprumas 9-14 %, Gruzijos ir Kretos karštu būdu raugintų vynų – iki 16 %. Gaminamas fermentuojant vynuogių sultis, kartais su spirito priedais. Į vyną panašūs gėrimai gaunami fermentuojant kitų vaisių sultis (vaisinis vynas), medaus tirpalą (midus). Obuolių vynas nėra įprastas Vokietijos kulinariniam paveldui, tačiau yra išimčių...