Pasikeitus ekonominėms sąlygoms, pakito ir maisto gamyba, technologija ir apskaita. Atsirado ne tik naujos įrangos, šiuolaikinių, tobulesnių indų ir instrumentų, bet ir daugybė naujų šviežių, šaldytų ir konservuotų maisto produktų, greitinančių, konservuojančių ir stabilizuojančių priedų, naujų iki šiol nežinotų padažų ir prieskonių.
Nuo seno Lietuvoje žinomi dvylika Kūčių valgių, kurie patiekiami ant šiaudų užtiestos baltos staltiesės. Kūčių valgius valgydavo ir karaliaus rūmuose, ir vargšo samanotoje bakūžėje.
Paskutinį penkmetį Lietuvą apėmė kažkoks pašėlęs kulinarijos analfabetų šišas mulkinti patiklius piliečius. Matyt, tai bus susiję su tuo, kad dalis lietuvių pradeda suprasti kas yra vulgarioji sovietinio visuomeninio maitinimo virtuvė, užgožusi taurią ir ypač turtingą lietuvišką virtuvę ir jau pradeda jungtis į Europos kulinarinio paveldo judėjimą. Tai daro aukštaičiai, dalelytė vilniečių.
Ar tikrai nėra lietuviškų valgių?.. Istorikas A. Bumblauskas, būdamas geras istorikas, bet tuo pačiu nedaug išmanydamas kulinarijos istorijoje, kalbėdamas apie cepelinus, pasakė gryną teisybę, kad tai yra ne lietuviškas valgis.
Archeologiniai tyrimai rodo, kad jau prieš 2000 metų baltų tautos augino rugius, kviečius, miežius, avižas, grikius, lešius, soras, žirnius ir, matyt, ne tam, kad jais iš patrankų į žvirblius šaudytų. Nereikėtų pamiršti ir to, kad baltai savo protėvynėje pirmieji Europoje prijaukino galvijus ir arklius, vėlgi, ne tam, kad vėliau tik Sartuose lenktyniautų, Maskvai varškę spaustų ar vokiečius dešras gaminti mokintų.
Jaunākās restorānu atsauksmes
Labākie restorānu piedāvājumi
Labākās receptes
Daudz, daudz citu jaunumu
