Pasibaigus šviežių vaisių ir uogų sezonui, šaltuoju metu dažnai padidėjusį saldumo potraukį bandome numalšinti artimiausia natūralia alternatyva – džiovintais vaisiais. Bet ar tikrai džiovinti vaisiai yra daug geriau nei saldumynai? Netinkamai pasirinkti džiovinti vaisiai gali būti visai nedraugiškas figūrai ir sveikatai maistas, kartais visiškai nesiskiriantis nuo saldainių.
Štai jums keli patarimai, kurie padės išsirinkti, kokius džiovintus vaisius pirkti, o kokių geriau net nedėti į savo pirkinių krepšelį.
Pridėtinis cukrus ar sirupas
Nepatikėsite, bet kartais vildamiesi, kad valgysime sveikesnius džiovintus vaisius vietoj saldumynų, galime būti smarkiai apgauti.
Gražiai parduotuvių lentynose atrodantys džiovinti vaisiai gali slėpti gamintojų gudrybes ir būti gausiai papildomai pasaldinti.
Todėl prieš pirkdami supakuotus ar sveriamus džiovintus vaisius atkreipkite dėmesį į sudėtį. Jei sudėties ingridientų sąraše nėra atskirai išskirta papildomų saldumą suteikiančių produktų, tuomet pasirinkote natūralius džiovintus vaisius. Tačiau, jei pirmas ar antras sudėties ingridientas yra cukrus – tokie džiovinti vaisiai yra beveik niekuo nuo saldainių nesiskiriantis produktas. Dažniausiai cukruoti ar sirupe išmirkyti būna melionai, kiviai, papajos, spanguolės, ananasai ir mangai.
Konservantai ir sulfitai
Jeigu dabar paprašyčiau įsivaizduoti ir apibūdinti džiovintus abrikosus, tikriausiai pirmiausiai įvardintumėte ryškią oranžinę spalvą. Tačiau labai dažnai ši ryški spalva reiškia, kad džiovinti abrikosai buvo apdoroti sulfitais. Natūraliai sudžiūvę, niekaip neapdoroti abrikosai dažniausiai yra rudos ir vartotojo akiai nelabai patrauklios spalvos. Todėl maisto pramonė, pasitelkusi šiek tiek chemijos, mums gali pasiūlyti ryškius džiovintus abrikosus.
Bet ar tokiu būdu apdoroti džiovinti vaisiai nekenkia mūsų sveikatai? Kartais ant džiovintų vaisių pakuočių galite perskaityti užrašą, jog prieš šiuose vaisiuose gali būti buvo sieros dioksido arba E220. Šie priedai naudojami kaip konservantai, neleidžiantys džiovintiems vaisiams sugesti, paruduoti ir daugintis bakterijoms juose. Tačiau yra mokslinių tyrimų, kurie perteklinį sulfitų vartojimą sieja su astma, padidėjusiu nervingumu, bėrimais ir skrandžio skausmais.
Aliejai ir riebalai
Dar vienas dažnai džiovintuose vaisiuose besislepiantis priedas yra aliejus. Jeigu dabar susimąstėte, kokią funkciją džiovintuose vaisiuose atlieka pridėtiniai riebalai, atsakymas vėl susijęs su mumis – išrankiais vartotojais ir gamintojais, pasiruošusiais patenkinti visas mūsų maisto estetikos užgaidas. Aliejus dažniausiai į džiovintus vaisius dedamas tam, kad vaisiai išlaikytų savo minkštą, mūsų liežuviui malonią tekstūrą arba suteiktų jiems traškesio, kaip pavyzdžiui, bananų traškučiams. Džiovinti vaisiai taip daug labiau blizga, atrodo sultingesni, prailgėja jų galiojimo laikas.
Susirūpinti turėtume ne tik dėl nepaprastai gražios džiovintų vaisių išvaizdos – papildomi priedai gali gerokai padidinti ir mūsų suvartojamų kalorijų kiekį. Be to, dažniausiai džiovintiems vaisiams naudojami patys pigiausi, smarkiai perdirbti, kartais net hidrinti riebalai, kurių mūsų mityboje išvis turėtų nebūti. Jų poveikis žalingas sveikatai, gali paskatinti širdies ligų, vėžio riziką, uždegimą organizme, apsunkinti virškinimą.
***
Norėdami nusipirkti tikrai kokybiškus džiovintus vaisius, kuriais galėtumėte saikingai pagardinti savo mitybą, nepamirškite atkreipti dėmesio į etiketes. Net ir ant sveriamų vaisių talpyklų dažniausiai būna lipdukai su sudėtinėmis dalimis. Geriausia rinktis džiovintus vaisius, kuriuose nėra pridėtinio cukraus, sirupo bei nereikalingų aliejų. Taip pat verta prisiminti, kad ne tokie išvaizdūs, rudesnio atspalvio džiovinti vaisiai nebūtinai yra nekokybiški, gali būti, kad jie tiesiog nebuvo apdoroti sulfitais ar kitais konservantais.
Lauryna Nelkinė @Meniu.lt
