Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Žalioji arbata – seniausia arbatos rūšis

2007-05-22
Опубликовать вашу статью

Prireikė nemažai laiko, kol žmonės įvertino žaliosios arbatos gėrimą, ruošiamą karštu vandeniu užpilant įvairius arbatos lapelius. Dar prieš penketą metų mieliau rinkdavomės pigesnes ir prastesnės kokybės arbatas.

Pagrindinė žaliosios arbatos ypatybė – jos apdirbimo technologija. Ryte nuskinti arbatos krūmo lapeliai nėra vytinami, jie, priklausomai nuo rūšies, daugiau ar mažiau susukami ir tada labai nedaug fermentuojami (vyksta oksidacijos procesas). Oksidacija stabdoma naudojant karštus garus arba tiesiog pakaitinant arbatos lapus tam skirtose keptuvėse. Tada ji paliekama natūraliai džiūti. Dėl tokios gamybos technologijos žalios arbatos skonis yra kur kas švelnesnis ir subtilesnis, nei daugiau fermentuotos arbatos (pvz., juodosios). Žaliojoje arbatoje yra išsaugomos visos vertingos medžiagos, kurios randamos ką tik nuskintame lapelyje: vitaminai, mineralinės medžiagos, taninai ir kt.

Nuo fermentacijos stiprumo priklauso, kiek laiko reikia plikyti arbatžoles – skirtingos rūšys plikomos nuo trijų iki septynių minučių. Pavyzdžiui, baltoji arbata džiovinama nefermentuota, todėl ją reikia plikyti beveik septynias minutes. Tad kuo arbata mažiau fermentuota, tuo ji ilgiau plikoma.

Žaliosios arbatos rūšys
Kinijoje egzistuoja daugybė žaliosios arbatos rūšių. Skirtinguose šaltiniuose minima net iki 1000 rūšių, kurios gaminamos aštuoniolikoje Kinijos provincijų. Net 70 % pasaulinio žaliosios arbatos eksporto sudaro būtent kiniška arbata. Žalioji arbata gaminama ir kitose šalyse, iš kurių labiau išskirti galima Japoniją, kur arbata turi gilias tradicijas ir savitas paruošimo ceremonijas. Japoniška žalioji arbata dažniausiai yra tamsesnė nei kiniška.

Žaliosios arbatos skirstomos pagal surinkimo vietą, lapelių dydį ir formą, arbatos krūmo rūšį, surinkimo ir apdirbimo ypatybes ir, suprantama, pagal kokybę. Ypač vertinama arbata, surinkta anksti pavasarį, balandžio pradžioje, kada pirmuose lapeliuose yra sukaupta visa bundančios gamtos jėga. Geriausios žaliosios arbatos rūšys priskiriamos kolekcinėms arbatoms. Tarp jų išskiriamos taip vadinamos kiniškos „imperatoriškosios“ arbatos, kurias vienu ar kitu laiku buvo įvertinę Kinijos imperatoriai už jų ypatingą kokybę. Žemesnės kokybės arbata yra aromatizuojama, tačiau tai nereiškia, kad visos aromatizuotos arbatos yra žemos kokybės – tiesiog tokios arbatos netenka savo natūralaus skonio.

Kur laikyti arbatą?
Sveriama arbata dažniausiai beriama į popierinius pakelius, todėl reikia nepamiršti, kad tokia pakuotė yra tik elementari transportavimo priemonė. „Arbata labai imli kvapams, todėl jai skirtas laikyti indas visų pirma turi būti hermetiškai uždarytas. Ten negali būti jokių kitų pašalinių kvapų“, – pirmąjį patarimą duoda parduotuvės „Skonis ir kvapas“ pardavėja Džiuljeta Bielinienė. Ne tik žaliajai, bet ir kitų rūšių arbatoms laikyti skirti indeliai turi būti padaryti iš kokybiško metalo, kuris nereaguoja su arbata. Nepatariama arbatos laikyti dideliuose induose, nes arbata neteks savojo aromato ir skonio – jis paprasčiausiai išgaruos. Jei arbatą laikote stikliniuose induose, saugokite ją nuo tiesioginių saulės spindulių. O valydami arbatos indą, nenaudokite jokių cheminių priemonių.

Arbata mėgsta tvarką ir teisingą paruošimą, todėl jai gerti reikėtų naudoti arbatos puodelius. Nenaudokite jų kavai ar kitiems gėrimams gerti.

Arbatos paruošimas – atsakingas procesas
Jei norite pasidaryti tikrai gurmanišką arbatą, nenaudokite vandens „iš krano“ (vandentiekio). Užplikius arbatą, vandenyje ištirpsta arbatžolių ekstrakcinės medžiagos, todėl vanduo turi būti be pašalinių priemaišų, kvapų, jame neturi jaustis chloro kvapas. Netinka kietas, daug kalcio ir magnio druskų turintis, bei geležingas vanduo. Arbatai ruošti labiausiai tinka šaltinio arba filtruotas-minkštintas vanduo. Kuo minkštesnis vanduo, tuo arbata skanesnė. „Jokiu būdu jo užvirti negalima elektriniuose virduliuose. Geriausiai vandens savybes pakeičia varis, todėl arbatai skirtam vandeniui virti puikiai tinka varinis, iš vidaus alavuotas indas“, – primena D. Bielinienė.

Žaliajai arbatai ruošti naudojamo vandens temperatūra turi būti nuo 80 °C iki 85 °C, o Ulong arbatai (tarpinė tarp žaliosios ir juodosios) – nuo 90 °C iki 100 °C. Kuo aukštesnė arbatos lapų kokybė, tuo žemesnės temperatūros vanduo naudojamas. Todėl labai svarbu išgirsti pirmąjį vandens garsą, kai verdant vandenį nuo indo šono pradeda kilti smulkūs burbuliukai, po to vanduo nuo daug smulkių burbuliukų tarsi pabąla ir galų gale prasideda vandens ūžimas, stiprus verdančio vandens burbuliavimas. Žaliajai arbatai plikyti yra tinkamas pirmos-antros virimo stadijos vanduo.

Kad arbata iškart neatšaltų, indas, kuriame ji yra pritraukiama, taip pat turi būti pašildytas. Puodeliui žalios arbatos gėrimo paruošti ponia Džiuljeta į sietelį rekomenduoja dėti šaukštelį arbatos, o vandenyje jį laikyti 3-5 minutes ir jokiu būdu nemaišyti arbatos, kol ji pritraukiama. Į patį žalios arbatos gėrimą patariama nieko nedėti, o medumi ar citrina pasigardžiuoti atskirai.

Nuo seno sakoma, kad arbata ne tik duoda, bet ir atima. Todėl nedėkite arbatos tiesiai į puodelį, nes arbatžolės, pabuvusios ilgiau nei septynias minutes, pradeda išskirti visas blogąsias savybes. Vadovaukitės Rytų išmintimi: „Šviežia arbata prilygsta balzamui, palikta nakčiai – gyvatei“. Teisingai paruošta žalia arbata stabdo senėjimą, valo šlakus, žvalina, suteikia energijos, stiprina kapiliarus, kraujagyslių sieneles. Neveltui nuo seno tai buvo privilegijuotų žmonių gėrimas.

Geros kokybės arbata – tai pirmo skynimo lapas
Aukštos kokybės arbatos lapai skinami rankomis anksti ryte. Kiek iš ryto priskinama, tiek tą dieną ir pagaminama vienos rūšies arbatos. Parduotuvėje arbatos kokybę galima matyti ir iš kainos. „Geros kokybės arbatos kilogramas kainuoja apie 70 Lt. Tačiau ir paprastą arbatą galima skaniai paruošti, svarbiausia tai daryti teisingai“, – išduoda D. Bielinienė.

Žalioji arbata savo gerąsias savybes išlaiko apie metus. Jei arbata neatitinka standartų, ji prisotinama natūraliomis medžiagomis: kokoso, ananaso natūraliomis sultimis ar kitais priedais. Oksidacijos metu su žaliąja arbata gali būti maišomi jazminai, kartais kaip papuošimą paliekant jų žiedlapių. Kinijoje daugelis kvapniųjų gėlių (rožės ir kt.) naudojamos arbatos skoniui ir kvapui pagerinti.

Kodėl verta gerti žaliąją arbatą?
Žaliojoje arbatoje gausu įvairių naudingų medžiagų. Joje yra dvigubai daugiau katechinų (jie pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, yra puikūs antioksidantai – mažina tikimybę susirgti vėžiu, saugo nuo kitų ligų) negu juodojoje. Pusantro karto daugiau vitamino P (tai flavonoidas, organizmui taip pat labai naudinga medžiaga). Todėl per dieną išgėrus tris ar keturis puodelius žaliosios arbatos gėrimo, organizmas aprūpinamas visa vitamino P dienos norma.

Žalioji arbata ne tik malšina troškulį, bet ir mažina nuovargį, kelia darbingumą, gerina savijautą, sumažina cholesterino kiekį kraujyje, trukdo riebalinėms medžiagoms nusėsti ant kraujagyslių sienelių. O stipria žalia arbata net gydomos votys, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos.

Sakoma, kai karšta, išgertas puodelis arbatos atgaivina, kai šalta – sušildo. Džiuljeta Bielinienė karštą dieną troškulį numalšinti siūlo šaltu žaliosios arbatos gėrimu: užplikomi du šaukšteliai arbatžolių, į puodelį įdedama ledukų. Pagal kiekvieno skonį paruoštą šaltą arbatos gėrimą galima pagardinti įvairiais vaisiais: citrina ar apelsino griežinėliais.

Živilė Kleivaitė
„Restoranų verslo“ informacija