Vis dar siekiama legalizuoti naminukę

Nors siūlymus legalizuoti naminę degtinę Seimas ne sykį atmetė, tačiau pataisų iniciatoriai rankų nuleisti nežada. Vis dėlto kaimo turizmo sodybų savininkai baiminasi, kad net jei ir bus leista svečius vaišinti namuose pagaminta degtine, nustatyti suvaržymai supančios rankas.

Regina Sirusienės, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės, teigimu, naminė degtinė – kulinarinio paveldo dalis. Jai naudojama tik lietuviška produkcija: grūdai, obuoliai, uogos. Juo labiau kad ir užsienyje gyva praktika, kad kone kiekvienoje sodyboje svečiai vaišinami šeimininkų pagaminta „naminuke“. Lietuvoje irgi jos galima paskanauti daugelyje sodybų. Tiesa, paslapčia, nes ji vis dar nelegalizuota.

„Žinoma, jog norėtume, kad būtų leidžiama svečius vaišinti sava degtine. Kol kas taip nėra. Bet jei net bus priimtas toks sprendimas, nežinia, ar apsimokės patiems daryti naminę degtinę. Girdėjome, jog reikės sertifikuotų įrengimų, bus paskirtas prižiūrėtojas iš „Alitos“ ar „Stumbro“. Tada neminė prarastų savo autentiškumą ir neapsimokėtų jos gaminti", – mano Milda Tamulėnienė, „Gojaus smuklės“ ir kaimo turizmo sodybos savininkė.

Siūlo savo
Tačiau su tokia nuomone nesutinka stipriųjų gėrimų gamintojai. „Legalizuoti naminės nereikia – ir dabar „samanė“ yra legali, tik reikia turėti alkoholio gamybos licenciją, ir prašom gaminti. Kalbama, mano vertinimu, apie išskirtinių sąlygų sudarymą pavieniams asmenims“, – sako Darius Vėželis, AB „Alita“ rinkodaros ir pardavimo direktorius. Jis pasakoja, jog „Alita“, galminanti 3 rūšių – ruginę, kvietrugių ir ąžuolinę – „samanę“, jau seniausiai siūlo nors ir kiekvienai kaimo sodybai pagaminti išskirtinį produktą, nes turi įrengimus ir patirties.
„O kaimo sodybų savininkai turi įsisąmoninti, kad stiprusis alkoholis yra reglamentuojamas gaminys, ir čia svarbi mokestinė priežiūra bei higienos ir saugumo reikalavimai“, – įsitikinęs p. Vėželis.

Jam pritaria ir Algirdas Čiburys, AB „Stumbras“ rinkodaros skyriaus vadovas. „Kaimo turizmo sodybų savininkai ne be reikalo baiminasi, kad reikės pirkti sertifikuotą įrangą. Dar daugiau – reikės įsigyti brangius etilo alkoholio skaitiklius, priešgaisrinės apsaugos įrangą, daryti laboratorinius tyrimus ir daug kitų dalykų, kurie kainuoja. Naminukė yra maisto produktas ir akcizinė prekė. Ji turi būti gaminama kokybiškai ir griežtai apskaitoma. Griežti higienos reikalavimai taikomi ne tik alkoholinių gėrimų gamybai, bet ir visiems maisto produktams – pienui, kepiniams, mėsai ir t.t. Legaliai gaminti garaže neįmanoma. Kaimo turizmo sodybų savininkai tą turi suprasti“, – aiškina p. Čiburys.

Jo nuomone, dažnai legalizavimas suprantamas labai populistiškai. Įsivaizduojama, kad kiekvienam ūkininkui daržinėje bus leista gaminti naminukę. Tačiau iš tikrųjų legalizavimas – tai įmonės įsteigimas, mokesčių mokėjimas, higienos ir įvairių kitų reikalavimų laikymasis.

„Kalbame apie akcizines prekes, kurioms taikomi itin griežti ES reikalavimai – apskaita, gabenimas, saugojimas, pardavimas. Juk tai viskas yra labai smulkiai reglamentuota. Iš esmės ir dabar nėra draudžiama kaime gaminti naminukę, tačiau reikia mokėti mokesčius, turėti tvarkingą, higienišką įrangą. Įgyvendinus šiuos reikalavimus, naminukės litro savikaina gali siekti 30 ar daugiau Lt. Todėl jos niekas, išskyrus „Alitą“, legaliai ir negamina. Tiesiog neapsimoka“, – nurodo p. Čiburys.

Jo teigimu, artimiausiu metu „Stumbras“ tikrai neketina pradėti „samanės“ gamybos.

Rasa Dževeckytė
„Verslo žinios“, 2006 07 14
interneto archyvo nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>