Rotšildai - tradiciniai, elegantiški, agresyvūs

Ekspresyvus, bohemiškas, elegantiškas, ryškus jaunystėje ir gilus senatvėje. Įdomu, ar šie epitetai būtų tikę baronui Filipui de Rotšildui (Philipe De Rothschild), mirusiam 1989 m., tačiau baronienei Filipinai, savo tėvo sekėjai ir vyndarystės verslo tesėjai, tokie epitetai – kaip tik.

Madam Filipina neseniai svečiavosi Maskvoje, savo vizitą suderinusi su 2002 m. derliaus „Chateau Mouton Rothschild“ pasirodymu. Šio derliaus vyno etiketę nupiešė rusų dailininkas Ilja Kabakovas.

Tradiciją patikėti vyno etiketes kurti garsiems dailininkams pradėjo baronas Filipas. Dailininkas už darbą gauna 6 dėžes to derliaus vyno, kurio etiketę piešė, ir dar 6 dėžes - kurio išsirenka pats. Iš rusų dailininkų su „Mouton“ susiję Pavelas Čelyševas (1956 m. derliaus vyno etiketė), Markas Šagalas (1970 m.), Vasilijus Kandinskis (1971 m.), Sergejus Poliakovas (1972 m.).
Unikali etikečių paveikslų kolekcija nuolat keliauja po garsiausius pasaulio muziejus. Kaip tik neseniai iš Ermitažo ji išvežta į Privačių kolekcijų muziejų Puškinskoje.

Vynas - kaip scena
Filipina de Rotšild buvo teatro artistė, kol senstantis tėvas nepareikalavo imtis šeimos verslo. Tačiau ir įnikusi į vyndarystę scenos ji nemetė. Atėjusi į verslą baronienė kiekvieną „Mouton“, „Opus I“ ar „Almaviva“ (pastarieji du gaminami Kalifornijoje ir Čilėje) pristatymą madam paversdavo teatru, ir ji pati, be abejo, atlikdavo pagrindinį vaidmenį. Netgi paties paprasčiausio interviu metu ji neapsieina be dramatiško mostelėjimo ranka ar pastabos į šoną. „Pasakykite, kaip apibūdintumėte „Mouton“ stilių?“, - klausė baronienės tinklalapio www.vedomosti.ru  apžvalgininkas.

„Ach, sunku pasakyti dviem žodžiais, be to, apie jį jau tiek daug rašyta: elegantiškumas, išskirtiniai taninai, juodųjų serbentų aromatas. (Ir į šalį.) Juk aš neapsirinku, ar ne?“, - teatrališkai atsako baronienė.

Iš vyno literatūros klasikų „Mouton“ geriausiai apibūdino Hju Džonsonas (Hugh Johnson): „Skiriamoji šio vyno ypatybė yra 'Cabernet Sauvignon' skonio koncentracija. Vaisiniai tonai šiame vyne tarsi sudaro įtampą, tokią, kokia būna tarp dviejų magnetų. Tai taninų įtampa, ir šis „balansavimosi aktas“ gali trukti dešimtmečius, tapdamas vis užburiamesnis ir grakštesnis“.

Vienintelė pataisa
1922 m. baronas Filipas de Rotšildas iš angliškosios giminės atšakos paveldėjo apleistą Mouton pilį. Aplinkiniai nepraleisdavo progos pasijuokti, jog pilies ten, tiesą sakant, ir nėra. Atsakydamas į pašaipas baronas iš buvusios arklidės akmeninių blokų pastatė naują namą su gamybos patalpomis, nuo rūmų atskirtu (tai buvo naujiena) vyno brandinimo rūsiu ir puikiu meno, susieto su vyndaryste, muziejumi. Kito tokio lig šiol nėra.

Vyną pilyje spaudė ir iki barono Filipo, tačiau tik šeimos reikmėms. Nuo 1922-ųjų, kai baronas atvyko atostogauti į paveldėtą ūkį, prasidėjo pokyčiai: čia gaminamą vyną baronas užsimojo padaryti didingu Bordo vynu. Tačiau, pagal iki šiol galiojančią 1855 m. Prancūzijos vyno klasifikaciją, tai buvo „2-me ru classe“, antrasis vynas.

Tačiau baronas Filipas turėjo pakankamai jėgų ir ambicijų, kad „Mouton“ vynui būtų suteikta pirmoji klasė. Tiesa, tam prireikė 51 metų viešų ir užkulisinių veiksmų. Vietovės rangą pavyko pakelti tik 1973-iaisiais, ir tai yra vienintelis kada nors buvęs 1855 m. klasifikacijos pakeitimas.

Baronas Filipas buvo vyno gamybos naujokas, taigi laužė taisykles. Iki to laiko net brangiausio vyno gamintojai savo vyno nepilstydavo į butelius, tai darė vyno pirkliai. Baronas pradėjo pilstyti vyną į butelius savo pilyje, ir toks žingsnis, suprantama, sukėlė pirklių pasipiktinimą, nesuprato jo ir vyno gamintojai. Tačiau, kad ir kaip būtų, nuo to laiko kiekvienas rimtesnis vynas išpilstomas į butelius jo gamybos vietoje.

„Jaunylis avinas“ keičia kailį
Dabar įmonė savo portfelyje turi per 60 aukščiausios kokybės ne tik Bordo, Langedoke, bet ir Čilėje (bendra įmonė su didžiausia Čilės vynine „Concha Y Toro“), Kalifornijoje (bendra įmonė su Robertu Mondavi) gaminamų vynų. 1998 m. šeima, kaip vieni iš pirmųjų prancūzų vyndarių Čilėje, atidarė savo vyninę Maipo slėnyje.

Vienas iš pasaulyje žinomiausių Rotšildo vynų yra „Mouton Cadet“, pažodžiui iš prancūzų kalbos - „avinas jaunylis“. 1986 m. jo parduota 17 mln. butelių, šis skaičius pribloškė ir pačius gamintojus.

Šis vynas pradėtas gaminti XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje, kai net trys derliai paeiliui netiko tobulam vynui spausti. Tiesa, vynas iš jų nebuvo prastas, tačiau baronas nepanoro jo vadinti „Mouton Rohtschild“. Kaip prastesnį, jį pradėjo pardavinėti pažįstamiems - kitu pavadinimu ir kita kaina. Vyno gamybos išlaidos ir pastangos buvo tos pačios, o kaina - mažesnė, tad pagamintų 10 000 butelių neužteko. Netrukus nuspręsta didinti „Mouton Cadet“
kiekį. Netrukus jam ėmė stigti derliaus, tad Rotšildai pradėjo pirkti žaliavą iš kaimynų. Dabar šeima vynuoges perka iš viso Bordo regiono.

Tiesa, pastaruoju metu žaliavos politika įmonėje smarkiai pakito: šiemet tik 15% žaliavos bus nupirkta laisvojoje rinkoje. Palyginimui 2001 m. - 51%. Su vynuogynų savininkais šeima sudaro griežtus sandorius siekdama, jog iki 2010 m. derliaus iš laisvosios rinkos teliktų 5%. Baltajam vynui nuo 2001 m. žaliava gaunama tik iš šeimos kontroliuojamų vynuogynų.

6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiais „Mouton Cadet“ atsivėrė tarptautinės rinkos - Didžioji Britanija, JAV, nes angliakalbiai - tradiciniai Bordo vynų vartotojai.

Kartais patys prancūzai paniekinamai mesteli: „a, tai vynas anglams ir amerikiečiams“. „Neapykantos priežastis, - sako įmonės atstovai, - mūsų sėkmė. Tai tiesiog pavydas“.

1972 m. buvo pradėtas gaminti baltasis „Mouton Cadet“, atsižvelgus į tai, jog
angliškai kalbančiose šalyse baltasis vynas yra populiaresnis.

Politika - agresyvumas
Vilniuje viešėjęs Romanas Gazenas (Roman Gazine), Rotšildų vadybininkas Rytų Europai, pasakojo, jog jų pardavimo politika - agresyvumas. Laikantis tokios krypties, per pastaruosius 10 metų „Chateau Mouton Rothschild“ įmonės pardavimai išaugo 3 kartus.

„Rinkos pokyčiai verčia mus keistis. Per paskutinius metus pasikeitė vartotojas - pirkėjais tampa jauni žmonės, moterys, geras vynas nebėra prabangos prekė“, - sako p. Gazenas. Anot jo, įmonė pakeitė „Mouton Cadet“ kvapo ir skonio stilių.

Norėdama tai padaryti ji pakeitė ir derliaus kilmės vietą, o norėdama, kad pirkėjai pastebėtų ir išorinius pokyčius, pakeitė etiketės dizainą ir butelį.

Prieš keisdamasi bendrovė 5 šalyse - Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir Japonijoje – atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 2.250 18-25 m. amžiaus žmonių. Tirta jų nuomonė apie įvairų vyną.

Žmonės ragavo 10 įvairaus Bordo vyno, Australijos, Kalifornijos, konkurentų vyno. Jų buvo klausiama: kas patinka, o kas - ne.

Ponas Gazenas pasakojo, jog tyrėjai sugrupavo keturis atsakymų variantus ir nurodė specifinius reikalavimus, kuriuos vartotojas kelia mėgstamam vynui:
1. Vynas turi būti vaisių skonio ir aromato, gaivus, be šiurkščių briaunų.
2. Tinkamas vartoti dabar, o ne po 10 metų.
3. Jį paprasta gerti įvairiomis progomis.
4. Kaina turi atitikti kokybę, bet pasikeitimas nepanaikintų Rothschildo vyno prestižo.

Siekdami įtikti vartotojams, įmonės vyndariai pakeitė vyno sudėtį - padidino Merlot vynuogių dalį. Ši veislė suteikia glotnumo, malonaus vaisių skonio. Į baltąjį įmaišė daugiau Sauvignon Blanc, taip vynas įgavo daugiau gaivumo, egzotinių vaisių aromato.

Beatričė Laurinavičienė
„VŽ“ informacija