Raimundas Nagelė, Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas
Kokius išskirtumėte naminio vyno pranašumus?
Natūralus uogų ir vaisių vynas – geresnis už gamyklinį, nes jis gaminamas mažesniais kiekiais, o gamybai naudojama daugiau meilės. Šie vynai mažiau sulfituojami, tačiau kaip tik dėl tos priežasties jie greičiau genda, nes būtent sulfitai išlaiko vyno stabilumą. Jei kiekiai leistini, sulfitai nėra baisūs. Kiti privalumai – natūralesnė jų gamyba ir ekologiška produkcija. Kai kiekiai mažesni, žymiai lengviau užtikrinti žaliavos kokybę.
Kuriuos augalus galima pavadinti tradiciniais lietuviško vyno augalais, o kurie dar tik išbandomi?
Lietuviai gamina vyšnių, juodųjų ar raudonųjų serbentų ir agrastų vynus. Retesni ir labai įdomūs vynai – rabarbarų, šeivamedžio, mėlynių ar spanguolių. Aš pats spanguoles kupažuoju su obuoliais ir nenusiviliu.
Kaip išsirinkti gerą lietuvišką vyną ir kur jo įsigyti?
Vyno mėgėjai ragauti vynus gali Vyndarių asociacijos šventėse. Trečiąjį lapkričio ketvirtadienį Zyplių dvare rengiame Jauno vyno šventę. Jaukioje aplinkoje vynus ragauja ir vertina ne tik asociacijos nariai. Pavasarį, pienių žydėjimo metu, gamtoje rengiama Pienių vyno šventė. Kiekvieną vasarą vyksta Vyndarių asociacijos sąskrydžiai bei Vyndarių čempionatai. Paskutiniame vyno čempionate Vyndarių asociacija pristatė net 29 vynus.
Taip pat norėčiau paminėti, jog Vyndarių asociacija, įkurta tam, kad naminio vyno gamintojai galėtų pasidalinti žiniomis, veikia jau septynerius metus ir vienija dešimtis narių. Dabar jai priklauso 30 aktyvių narių, kurie nuolat ieško naujovių, kuria puikius vynus.
Ar lietuviai vertina lietuvišką vyną?
Lietuviai mėgsta vaisių vynus. Ne kartą teko girdėti pasakymus, jog „nusibodo vynuogių vynai“. Užsieniečiai paragavę dažnai labai nustemba, nes iki šiol galvojo, kad vynas gali būti gaminamas tiktai iš vynuogių.
Vaisių ir uogų vynai būdingi ne tik Lietuvai. Jie gaminami vėsesnio klimato šalyse, kur išaugti ir prinokti vynuogėms pritrūksta saulėtų dienų.
Vyno darymo kryptys Lietuvoje – skirtingos. Lietuviai mėgsta saldesnius ir stipresnius vynus. Tačiau ne visi vyndariai juos daro. Sausą vyną žymiai sunkiau pagaminti. Aš darau tik sausą vyną.
Kokie užkandžiai ir deriniai labiausiai tinka prie lietuviškų vynų?
Mano gaminamas ir labai mėgstamas spanguolių ir saldinių obuolių vynas karštą vasaros dieną labai skanus ir vienas, be jokių užkandžių, bet jis puikiai dera su lietuviškais saldžiais varškės sūriais, ypač – šviežiais.
Juodųjų serbentų vynas, tvirtas ir „su stuburu“, tinka prie žvėrienos patiekalų. Puikus agrastų vyno ir šviesios mėsos – vištienos ar kalakutienos – derinys. Vyšnių vynas puikiai dera prie mėsos ar stipresnių sūrių, tokių kaip „Džiugas“.
Ko reikia, norint gaminti ir parduoti vyną, kiek tai kainuoja ir kiek laiko užtrunka?
Lietuvoje licencijavimo mechanizmas yra labai sudėtingas. Vynas – ir akcizinė, ir maisto prekė. O reikalavimai ir mažiems, ir dideliems vyno gamintojams – tokie patys. Tik vienas naminio vyno gamintojas – Česlovas Ramoška turi licenciją vyno prekybai. Mažas vyndarys, gamindamas įdomų vyną, negali turėti savo laboratorijos, o samdytis laboratoriją ar pirkti jos paslaugas ne kiekvienas išgali.
Kaimyninėje Latvijoje įstatymai supaprastinti ir palankesni smulkiems vynininkams – licencijos diferencijuotos ir jas išduoda savivaldybės. Per labai trumpą laiką daugiau kaip 30 Latvijos vyndarių gavo licencijas. Tikimės, kad situacija artimiausiu metu pagerės ir Lietuvoje.
Algirdas Lungis, vyndarys ir vynuogių auginimo žinovas
„Legendų ir vyno kraštas – Joniškėlis“
Taip miestas pristatomas vyndario Algirdo Lungio internetiniame puslapyje www.vynuoge.lt. Ir čia pat klausiama: „Ar žinote, kad burokėlių vynas kvepia… bananais?“ Joniškėlietis, vyno kultūros puoselėtojas A. Lungis beveik trisdešimt metų augina vynuoges ir daro lietuvišką vyną. Algirdo plantacijoje – apie 200 įvairiausių veislių vynuogių, tarp kurių ir tokios visiems gerai pažįstamos vyninės veislės kaip Chardonnay, Merlot, Cabernet Sauvignon, Riesling, PinotNoir ar Elzaso pasididžiavimas – Gewürztraminer. Vyndarys gamina daugiau nei 20 rūšių naminių lietuviškų vynų iš keisčiausių žaliavų ir kruopščiai užaugintų vynuogių.
Tačiau ne skaičiai svarbu. Svarbiausia – vyndario ir vynuogių augintojo nuoširdus ir atsakingas požiūris į viską, ko imasi. Juk jei apie kažką svajoji nuo mažumės, tuomet į svajonę žiūri atsakingai.
„Vynuogės – mano gyvenimo aistra. Jomis susižavėjau dar vaikystėje,“ - teigia Algirdas ir priduria, jog pats nėra didelis vyno mėgėjas. „Man malonumą teikia pats procesas, bandant pagaminti tobulą vyną. O tobulumui ribų nėra.“
Vynas iš... burokėlių
Vyno medžio (žr. iliustraciją) autorius, gamindamas naminį vyną, neapsiriboja vaisiais ir uogomis. „Puikus gėrimas gaunamas ir iš javų, morkų, burokėlių, rabarbarų, net pastarnokų. Tinka gamtoje prisirpę šermukšniai, šaltalankiai, bruknės, gervuogės,“ – teigia vyndarys. A. Lungio teigimu, nereikia baimintis stipresnių (15, 16 laipsnių) vynų, kadangi jie gali ilgiau išsilaikyti. Tai jis įvardija kaip vieną iš lietuviško vyno privalumų. „Kadangi lietuviškas naminis vynas iš prigimties yra „tvirtas“, sulfitų dėti reikia gerokai mažiau nei gaminant serijinės gamybos vyną.“ A. Lungis taip pat gamina sidrą ir midų.
Lietuviško vyno gamyba – menas, o ne verslas
Algirdas Lungis žiniomis ir įgūdžiais apie vynuoges, jų auginimą ir vyno gamybą dalinasi savo sodyboje organizuojamose degustacijose ir paskaitose. „Vyno gamybos procesas ir pati vyndarystė – menas, ne verslas. Vyndarys pirmiausia turi būti profesionalus savo amato žinovas. Lietuvoje tokių tikrai yra! Taip pat, žinoma, svarbu ir kokybiškos žaliavos. Dabar populiarios ekologiškos, natūralios žaliavos. Viskas įmanoma, tačiau tokio vyno gamyba – brangesnė nei kitų. Tai prekė ne masinei prekybai. Manau, jog ekologiškas, biodinamiškų ūkių lietuviškas vynas yra skirtas daugiau pažinimui, degustavimui, o ne gėrimui. Gal todėl ir mano vyno fabrikėlis statosi pamažu, iš lėto – nenoriu, kad dėl masinės gamybos nukentėtų vyno kokybė,“ – mintimis dalinasi vyndarys.
Paklaustas apie vyno kultūrą Lietuvoje, A. Lungis sako esąs įsitikinęs, kad ji tikrai auga. „Pirmuosius du metus vesdavome degustacijas ir ekskursijas Joniškėlyje nemokamai, kad tik supažindintume žmones su lietuvišku vynu ir jo kultūra. Šiandien jau patys žmonės plūsta į tokias ekskursijas. Per metus mano sodyboje įvyksta apie 150 pažintinių degustacijų. Vyno kultūros pažinimo vedini, Joniškėlyje apsilanko iki 5000 žmonių. Žmonės domisi, ir tikiu, kad vyno kultūra atgimsta, o aš džiaugiuosi, kad galiu prie to prisidėti.“ Tiesa, vynuogių augintojas ir vyndarys reprezentuoja lietuviškus vynus ir užsieniečiams. Publikuotas ne vienas interviu užsienio žiniasklaidoje, nemaža dalis vyno degustacijų dalyvių – užsieniečiai, atvykstantys ne tik iš Europos, bet ir iš viso pasaulio. „Užsieniečiai dažniausiai vynuogių vyną nustumia į šalį, jis jiems nebeįdomus. Jie žavisi mūsų vaisių, uogų vynais. Degustacijų metu patiekiu ir namie iškeptą, prie vyno priderintą duoną. Nereikia emigruoti, turime ką veikti ir Lietuvoje, kad užsieniečiai patys važiuotų pas mus mokytis, skanauti, atrasti.“ Bene 30 metų vynuoges auginantis Algirdas nustebina ir teiginiu, jog tai, kad Lietuvoje neįmanoma užauginti vynuogių – mitas. „Kažkada galvojome, kad Lietuvoje ir pomidorai neauga, o dabar?“ – šypsosi Algirdas.
Tatjana Ramoškienė, vyndario Česlovo Ramoškos žmona, įmonės „Česlovo vynas“ direktorė
Teko girdėti posakį, kad vyno negalima pagaminti tik iš akmens. Iš kokių uogų, vaisių ar žolelių gaminami lietuviški vynai? Kuriuos augalus galima pavadinti tradiciniais lietuviško vyno augalais?
Iš „bet ko“ ir pagaminsi „bet ką“, tik ne gerą vyną. Iš žolelių vynas negaminamas, jų į vynus dedama tik siekiant išgauti papildomą aromatą ir skonį.
Tradiciniais vyno augalais galima pavadinti obuolius, juoduosius serbentus, vyšnias ir avietes. Jau bandoma vyną gaminti ir iš agrastų bei rabarbarų.
Vyšnios ir juodieji serbentai yra intensyvaus skonio, atrodo – išspaudei, ir jau beveik turi gerą daiktą. Su avietėmis sunkiau, jų sultys tirštėja, jas reikia skiesti vandeniu.
Ar naminius uogų, vaisių vynus galima vadinti išskirtinai lietuvišku produktu? Kokie vynai gaminami tik Lietuvoje?
Nors lietuviai nuo seno daro vynus ir yra vertinami kaip vieni iš geriausių vaisių vyno gamintojų, kurių patirtį vertina toli už Lietuvos ribų, pasakyti, jog mes, lietuviai, anksčiau pradėjome daryti vyną iš vaisių ir uogų, negalime.
Europoje ir už jos ribų vaisių ir uogų vynai yra daromi savo šeimos poreikiams, tik mes apie juos negirdime ir tuo labiau jų neragaujame. Vokietijoje labai mėgstami agrastų, rabarbarų, obuolių vynai, yra net keli regionai, kur tradicinis kalėdinis vynas yra ne raudonas, o baltas obuolių vynas.
Kanadoje, Ontarijo regione yra vyno fabrikų, gaminančių vaisių vyną. Jie turi kokybės ženklą, identifikuojantį kokybišką vaisių vyną. Šie vynai nuo seno daromi iš tokių vaisių kaip obuoliai, abrikosai, juodieji serbentai, gervuogės, vyšnios, spanguolės, avietės, agrastai, mėlynės ir kt.
Kokius vynus gamina Jūsų įmonė?
Gaminame įvairius vynus – nuo sauso brut obuolių vyno, sauso aronijų, pusiau saldaus aviečių iki saldaus svarainių vyno. Darome tai, kas mums patiems ir mūsų vyno gerbėjams patinka, atsižvelgiame į rinkos poreikius. Žaliavas vynui auginome patys savo ūkyje, tačiau nuo praėjusių metų, kai galime gaminti iki 10 tonų vyno per metus, žaliavas perkame iš kaimynų. Kuo, beje, jie labai džiaugiasi, nes anksčiau nei raudonų serbentų, nei svarainių niekas nepirko, daugelis net išnaikino tuos vaiskrūmius. Populiariausi mūsų vynai – obuolių, obuolių ir aronijų, aviečių, svarainių, aronijų, juodųjų serbentų, vyšnių.
Kokie užkandžiai ir deriniai labiausiai tinka prie lietuviškų vynų?
Svarainių, obuolių ir obuolių-aronijų vynai puikiai dera su švelnaus skonio sūriais. Kietieji išraiškingo aromato ir sodraus skonio sūriai dera su galingu raudonuoju vynuogių vynu, taip pat su svarainių vynu. Kai kuriuos derinius labai pagerina papildomi užkandžiai – riešutai, džiovinti vaisiai, meliono kąsneliai.
Prie kai kurių vynų labiau dera mėsa arba rūkyta žuvis nei sūris. Raudoni pusiau saldūs aviečių ar aronijų vynai puikiai tinka prie žvėrienos, triušienos, ypač su saldžiarūgščiais spanguolių ar vyšnių padažais.
Ko reikia, norint gaminti ir parduoti vyną, kiek tai kainuoja ir kiek laiko užtrunka?
Pradėti reikia nuo patalpų, atitinkančių maisto gamybos reikalavimus – tai, ko gero, ir yra sunkiausia užduotis. Gavus pažymėjimą, reikia kreiptis į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės (NTAK) departamentą dėl Licencijos vyno gamybai, kurios kaina – apie 4000 Lt. Dar yra akcizinių prekių sandėlio registravimo mokesčiai. Atrodo – nedaug, bet tai trunka beveik metus. Leistinas gamybos kiekis per metus – 10 tonų arba 13000 butelių.
Kad pagaminti gerą, skanų vyną, išlaikyti jį stabilų, kad butelis rūsyje „neiššautų“, reikia profesionalumo, įrangos, švaros, tinkamos temperatūros.
Ramoškų vyno galima paragauti ir kai kuriuose restoranuose arba įsigyti vyno parduotuvėse.
VARTODAMI ALKOHOLĮ, RIZIKUOJATE SAVO SVEIKATA, ŠEIMOS IR VISUOMENĖS GEROVE.
