Pirmiausiai norėtųsi aptarti termino kokteilis (Coctail) genezę. Manoma, kad Coctail ( liet. ,,gaidžio uodega“ ) - tai maišytas gėrimas, gaminamas įvairių stiprių alkoholinių gėrimų, vynų, alaus ir kitų gėrimų pagrindu, maišant juos tarpusavyje bei su papildomais komponentais: sultimis, sirupais, pieno produktais, vaisiais, uogomis ir t.t. Pirmą kartą terminas kokteilis rašytiniame šaltinyje buvo paminėtas 1803 m. balandžio 28 d. JAV The Farmer's Cabinet leidinyje, o 1806 m. gegužės 13 d. The Balance and Columbian Repository laikraštyje buvo rašoma, kad kokteilis - tai spiritas (alkoholinis gėrimas), cukrus, vanduo ir trauktinė (biteris). Pirmąją knygą apie barus 1862 m. parašė amerikietis barmenas Jeremiah P. Thomas (Džeremėjus P. Tomas) (1830–1885) (Bartenders Guide).
Iki XIX a. pradžios žodis „kokteilis“ naudotas kalbant apie mišrios veislės arklius, ypač Jorkšyre (Anglija), nes negrynaveislių arklių uodegos buvo nukerpamos, kad juos lengvai būtų galima atskirti nuo grynaveislių. Buvo sakoma, kad tokie arkliai turi „gaidžių uodegas“. Galbūt maišytų gėrimų pavadinimui ir buvo panaudotas šis žodis.
Kitas populiarus žodžio „kokteilis“ kilmės aiškinimas siejamas su JAV nepriklausomybės karo XVIII a. laikotarpiu. 1779 m. tavernos Yorktown savininkė Betsy Flangan (Betsė Flangan) pergalės proga surengė puotą, kurioje dalyvavo amerikiečių ir prancūzų kariai, paruošė paukštienos patiekalą, o gėrimų taures papuošė paukščių plunksnomis. Pakėlus taures svečiai prancūzai sušuko – „Viva le cocktail“. Kitoje to paties laikotarpio istorijoje teigiama, kad patriotiškai nusiteikęs smuklės savininkas turėjo labai gerą gaidį, kurį pavadino Vašingtonu, pirmojo JAV prezidento garbei. Kai gaidys dingo, savininkas paskelbė, kad savo dukrą Bessie išleis už to vyro, kuris ras gaidį. Tačiau gaidį gražino jaunuolis, kurį merginos tėvas ankščiau atmetė, kaip žentą, manoma, kad Beesie gerbėjas ir surengė gaidžio dingimą. Gaidžio atsiradimo proga buvo surengtos vaišės, o susijaudinusi Beesie sumaišė gėrimus, svečiams jų skonis patiko ir jie jį pavadino cock tails, nes puota buvo gaidžio garbei.
Trečia istorija skelbia, kad britų jūreiviai, atvykę į Meksikos įlankos miestą Campeche, gerdavo ten populiarų dracs punšą (tikriausiai susijusi su kapitonu Frensiu Dreiku). Šį punšą maišydavo specialios formos mediniais šaukštais, kuriuos vadino cola de gallo (gaidys). Vėliau šiuo pavadinimu imta vadinti ir patį gėrimą. Meksikoje kilo ir kita istorija, kurioje teigiama, kad JAV karinio jūrų laivyno karininkai lankėsi vietinio didiko rūmuose. Po oficialaus pokalbio miela šeimininko dukra juos pavaišino egzotišku gėrimu. Dukros vardas buvo toks sudėtingas, kad jie suprato tik paskutinį skiemenį x-octl. Atsidėkodami už vaišes svečiai sakė, kad jie niekada nepamirš nei žaviosios šeimininkės, nei jos gėrimo, kurį jie pavadino Coctail. Tai buvo panašus žodis į tą, kurį jie suprato girdėdami mergaitės vardą. XVIII a. Anglijoje besipešančius gaidžius vadindavo cock ale, t.y. gaidžių alumi. Kartais gaidžio nugalėtojo garbei būdavo keliamas tostas ir geriamas gėrimas susidedantis iš tiek dalių, kiek būdavo plunksnų nugalėtojo uodegoje. Ilgainiui tokie gėrimai galėjo būti pavadinti cock tails.
1871 m. buvo užrašyta istorija, kurioje teigiama, jog Misisipės garlaivių jūreiviai, kad nuvytų nuobodulį, pramogaudavo laive gerdami visų laive esančių gėrimų mišinį. Tą baisųjį gėrimą pildavo į stiklus, kurių forma priminė gaidžio krūtinę, o maišydavo jį gaidžio uodegos formos lazdele. Britų rašytojas William Makepeace Thackeray (Takerėjus) savo kūriniuose minėjo žodį kokteilis, kurio prasmė „maišytas gėrimas“.
Yra aiškinimų, kad žodis kokteilis kilo iš prancūzų kalbos žodžio coquetel, reiškiančio „maišytų vynų taurė“ (terminas plačiai naudojamas Bordeaux regione). Antras aiškinimas siejamas su ekscentrišku prancūzų gydytoju, gyvenusiu Naujajame Orleane (JAV). Jis gėrimus patiekdavo taurėse turinčiose dvigubą kiaušinio pavidalo dugną, kurias vadino coquetiers, o amerikiečiai šį žodį išsivertė kaip cock tails.
Šiai dienai ne taip ir svarbu, kur ir kokiomis aplinkybėmis pirmą kartą kelių gėrimų mišiniui apibūdinti buvo panaudotas žodis „kokteilis“, daug svarbiau, kad barmenas ar baro savininkas sugebėtų šias legendas išnaudoti siekdami sudominti svečią kokteiliais ir „priversti“ užsisakyti bei paragauti. Žinoma, šalia reiškinio ir termino kilmės būtina gebėti įdomiai papasakoti ir apie konkretų kokteilį. Svarbu atminti, kad istorijos pasakojimas turi tik sudominti ir daugeliu atveju yra tik legenda, o apie gėrimo sudėtį svečią reikia informuoti, todėl ją reikia pateikti tiksliai. Pradžiai pristatysime septynis pasakojimus apie kokteilių, kurių sudėtyje yra putojančio vyno arba džino, galimas atsiradimo aplinkybes ar su tuo susijusias legendas.
Teigiama, kad plačiai žinomas aperityvas su putojančiu vynu Kir Royal pradėtas gaminti Prancūzijoje, pagerbiant Antrojo pasaulinio karo pasipriešinimo didvyrį Feliks Kir (Feliksas Kiras) (1876–1968 m.), kuris po karo buvo Dijon miesto meru, kur buvo gaminamas likeris Cassis de Dijon. Kitas klasikinis IBA kokteilis su putojančiu vynu – Mimoza buvo sugalvotas apie 1921 m. Didžiojoje Britanijoje – Londono klubo Buck's Club barmeno McGarry.
Vienas žinomų pasaulio kokteilių neabejotinai Martiny Dry, kurį mėgo filmų herojus Džeimsas Bondas, JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas bei D. Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis - ir tai tik keletą legendinių asmenybių garsinusių šį kokteilį. Nors kokteilio kilmė nežinoma, tačiau legendinis barmenas Jeremiah P. Thomas (Džeremėjus P. Tomas), kuris 1862 m. parašė pirmą knygą apie koktelius ir dirbo bare Occidental („vakarietis“) San Franciske (JAV), aprašė kokteilį Martinez. Kitas barmenas – Hulio Rachele (Chuljo Rašelė) apie 1870 m. kokteilį papildė alyvuoge. 1911 m. jau buvo užfiksuotas Martini, kurio sudėtyje buvo džinas, vermutas, apelsinų trauktinė ir alyvuogė. Nuo XX a. 8 ojo dešimtmečio vietoj džino į kokteilį pradėta pilti ir degtinę. Vien istorija byloja, kad auksakasiui iš Martineso miesto Kalifornijoje (JAV), barmenas J. P. Thomas pateikė šį kokteilį. Kita versija teigia, kad jį sukūrė italų barmenas Martini di Arma di Taggia Niujorko viešbutyje Knickerbocker 1912 m., o jo svečias buvo didysis finansininkas John D. Rockefeller (Džonas Rokfeleris). Dabar šio kokteilio receptas skiriasi nuo pirminių variantų, ypač proporcijomis. Ankščiau jį sudarė lygiai džino ir vermuto, bet ilgainiui džino vis daugėjo, o vermuto mažėjo. Anot Ernesto Hemingvėjaus, ideali džino ir vermuto proporcija – 6 ir 4. Antrojo pasaulinio karo laikų D. Britanijos feldmaršalas Bernard Law Montgomery (Bernardas L. Montgomeris) visuomet gėrė Martinį santykiu 9 ir 1, nes, eidamas į mūšį, manė, kad toks tinkamiausias jo karių ir priešų santykis.
Kitas, savo sudėtimi labai panašus į aptartą Martiny Dry, kokteilis Gibson buvo sukurtas amerikiečių dailininko Charles Dana Gibson (Čarlzo Dano Gibsono) (1867–1944 m.) paveiksle esančio personažo Gibson Girl (Gibsono mergaitė) garbei. Piešinys buvo nupieštas 1900 m., o kokteilis pirmą kartą buvo paminėtas 1904 m. Atlantoje (JAV). Pagal vieną iš versijų svogūnėliai kokteilyje simbolizuoja merginos krūtis. Teigiama, kad pats C. D. Gibson užsisakydamas Martinio tradicinę alyvuogę prašydavo pakeisti svogūnėliu.
Oficialia Bronx kokteilio sukūrimo data laikomi – 1900 m. ir praktiškai tuoj po sukūrimo įgavo dabartinę savo sudėtį, 1934 m. kokteilis buvo pripažintas 3 pagal populiarumą, po Martiny Dry ir Manhattan, sudarytame pasaulyje populiariausių kokteilių dešimtuke. Pats kokteilis buvo sugalvotas Filadelfijoje, o jį išgarsino 1905 m. Quaker City atidarytas Joseph Sormani (Džosefas Sormani) baras Bronx. Anot kitų šaltinių, kokteilį sugalvojo Johnnie Solon (Džonis Solonas) (Waldorf-Astoria Hotel, Niujorke barmenas). Tokiu atveju kokteilis turėjo būti sukurtas tarp 1899 m. ir 1906 m., kai pirmą kartą pavadinimas minimas rašytiniame šaltinyje. Pasak Niujorke įsikūrusio baro Waldorf atstovo ir Senosios Valdorfo–Astorijos baro knygos autoriaus A. S. Crockett, Bronx, kokteilį apie 1900 m. sukūrė viešbučio barmenas Džonis Solonas. Teigiama, kad pats barmenas buvo abstinentas, gebantis paruošti puikius kokteilius.
Ne tik britų feldmaršalas ar žymusis rašytojas ir Ispanijos pilietinio karo dalyvis garsina kokteilius, vienas iš klasikinių kokteilių yra pavadintas Italijos generolo pavarde ir teigiama, kad jo garbei. Tai kokteilis Negroni sukurtas 1920 m. italų grafo br. gen. Pascal Oliver de Negroni (Paskalis Oliveris de Negroni), kuris jį mėgo gerti, o kad atskirtų savo gėrimą vakarėlio metu, prašė jį papuošti žievele, tačiau pats generolas gyveno 1829–1913 m., taigi aiškus gėrimo pavadinimo ir grafo pavardžių etimologijos bendrumas leidžia teigti, kad gėrimas siejasi su minėtu jo autoriumi, tačiau buvo sukurtas gerokai anksčiau. Pats generolas prancūzų kariuomenėje padarė puikią karjerą ir buvo ne kartą apdovanotas. O šitą kokteilį jis dievino.
Dažniausiai maišant kokteilius būna apsiribojama 1 ar 2 alkoholinių gėrimų sumaišymu tarpusavyje ar su nealkoholiniais komponentais, kai kada panaudojami 3 alkoholiniai gėrimai, tačiau ne Long Island Iced Tea kokteilyje, kurio sudėtyje net 5 stiprūs alkoholiniai gėrimai. Šio stipraus alkoholinio kokteilio pavadinimas kilo nuo salos Long Island Atlanto vandenyne Niujorko pietuose pavadinimo. Šis gėrimas pagal skonį artimas arbatai, nors sudėtyje jos nėra. Vieni šaltiniai sako, kad kokteilis atsirado 1920 m. JAV „sausojo“ įstatymo, kontrabandininkų metu. Kokteilis yra arbatos spalvos, patiekiamas stiklinėje tinkamoje ir arbatos patiekimui. Jokia policija neuždraus gerti vakarais bare tokį gėrimą. Šį kokteilį autorius bijojo užpatentuoti. Tik 1930 m. degtindaris iš Tenesio valstijos (JAV) – Čarlzas Bišep prisipažino sugalvojęs šį gėrimą, o 1970 m. ir barmenas Robertas Botas buvo pripažintas šio kokteilio autoriumi.
Nesvarbu, kurią iš šių legendų Jūs prisiminsite, svarbu, kad įdomiai ją pasakosite ir ne tik palaikysite pokalbį su savo svečiu bare, bet ir parduosite puikų gėrimą su „istorija“.
O kaip kokteilius pasigaminti namų sąlygomis receptų ir patarimų ieškokite www.kokteiline.lt
Vytautas Jokubauskas
Klaipėdos turizmo mokyklos profesijos mokytojas
Nuotrauka: sxc.hu
Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove
