Iki Mingų dinastijos (1368-1644) visa Kinijoje gaminama arbata buvo žalioji arba ulongai, supresuota į arbatos plytas. Todėl arbatai nekenkdavo ilgos kelionės į tolimus kraštus.
Mingų dinastijos laikais pradėta gaminti biri žalioji arbata, kurios garais apdorotas ir išdžiovintas lapas greitai prarasdavo savo skonį ir aromatą. Ėmus didėti prekybos apimtims ir geografinei padėčiai, susirūpinta arbatos kokybe. Tuomet kinai sukūrė dvi naujas arbatos rūšis – juodąją ir juodąją arbatą, aromatizuotą natūraliais gėlių eteriniais aliejais ir žiedlapiais.
Juodosios arbatos gamybai būdingos keturios pakopos: vytinimas, vyniojimas, oksidacija ir džiovinimas. Pirmiausia, nuskinti žali arbatos lapeliai kelioms valandoms yra paskleidžiami ant bambuko padėklų. Jei ruošiama aukštesnės kokybės arbata, ji vytinama pavėsyje. Apvytę lapeliai suminkštėja, todėl juos galima vynioti nesutrupinant.
Vyniojami lapelių kraštai sutrūkinėja, atverdami ląstelių membranas, išsiskiria rauginės medžiagos, skatinančios oksidaciją. Lapai, suvynioti į didelius gniužulus, atskiriami ir paliekami kelioms valandoms tolimesnei oksidacijai, kurios metu visiškai pasikeičia žalio lapelio spalva ir aromatas. Oksidacija sustabdoma veikiant aukštai temperatūrai. Lapeliai išdžiovinami ir persijojami per specialius sietus, atskiriant stambesnes frakcijas nuo smulkesnių. Pridėjus gėlių žiedų ar eterinių aliejų, arbatžolės dar kartą džiovinamos, kol gaunama natūraliai aromatizuota juodoji arbata.
Skirtingai nei žalioji, juodoji arbata yra rūšiuojama pagal nustatytus tarptautinius standartus. Pirmiausia rūšiuojama pagal sodus, skynimo laiką, o svarbiausia – pagal tai, koks lapas yra skinamas ir kaip apdorojamas. Geriausios juodosios arbatos yra gaunamos iš aukštikalnių pirmojo lapelio ar pumpurėlio.
Smulkesnės frakcijos arbata paprastai būna tamsesnės spalvos ir stipresnė, lapelių – subtilesnio skonio ir aromato. Tokia arbata naudojama vienkartinei gamybai. Daugiausia juodosios arbatos pagaminama Indijoje, Šri Lankoje, Kenijoje.
Geriausios šios rūšies arbatos išauginamos Indijoje, Dardžilingo srityje. Jos vadinamos arbatų „šampanu“. Tai puikaus skonio, malonaus muskatinio aromato, stipriai tonizuojančios arbatos.
Kiniškos juodosios arbatos dažnai vadinamos vakarinėmis arbatomis, nes jose yra mažiau kofeino, švelnesnio skonio. Tarp geriausių kiniškų arbatų yra Kimuno, pasižyminčios subtiliu, orchidėjas primenančiu aromatu ir salsvu skoniu. Šri Lanka – viena didžiausių juodosios arbatos gamintojų. Čia pagaminta juodoji arbata išsiskiria savo skoniu, kiek primenančiu kiniškas, tačiau sodresniu bei maloniu aromatu ir gintaro spalva.
Juodoji arbata puikiai tonizuoja, nes iš visų arbatų rūšių joje yra daugiausia kofeino. Geriausia juodąją arbatą gerti tuomet, kai norite atgauti jėgas ir padaryti trumpą pertraukėlę darbo metu. Malonus aromatas ir skonis atgaivina ir sustiprina.
Parengta pagal užsienio spaudą
