Brendis gaminamas iš atrinktų aukščiausios kokybės vynuogių vynų. Jie distiliuojami du kartus. Geriausia gauto distiliato dalis – vadinamoji ,,širdis“ – iš pradžių tikrinama uostant ir ragaujant, po to supilama brandinimui į statines. Medis sušvelnina gėrimą, perteikia jam savo savitą aromatą ir skonį. Iš ąžuolo gaminamas statines gamintojai renkasi su ypatingu dėmesiu – gėrimo įgaunamos savybės priklauso nuo ąžuolo kilmės, amžiaus, statinės naudojimo laiko ir dar daugybės kitų detalių. Atsižvelgiant į žaliavos kokybę ir stilių, brandinimas gali būti įvairios trukmės. Brendžio „amžius“ nurodo būtent brandinimo laiką. Ilgiau brandinamas gėrimas įgauna sodresnę spalvą, stipresnį kvapą ir skonį. Siekdami išlaikyti tokį patį brendžio skonį ir kokybę, gamintojai kasmet maišo nevienodo amžiaus žaliavas. Todėl nuorodos VS, VSOP, XO vartotojams nurodo vidutinį mišinio amžių.
Viduržemio regiono šalyse brendžio skonis ir kvapas kartais praturtinami jame mirkant džiovintus vaisius ar papildomai įpilant aromatinių ekstraktų. Tai ypač populiaru Ispanijoje ir Graikijoje.
Žemiau pateikiame pagrindinius alkoholinius gėrimus, gaminamus įvairiose šalyse distiliuojant vynuogių vyną.
„Armanjakas“ („Armagnac“)
„Armanjakas“ (nuo Pranc. Armagnac regiono) – spiritinis gėrimas, panašus į konjaką. Gaminamas Armagnac regione, Prancūzijoje. Gaminamas iš tų pačių vynų, kaip ir konjakas, tačiau distiliuojamas ne du kartus, o tik vieną, todėl yra ne tokio subtilaus, tačiau žymiai sodresnio aromato. „Armanjako“ reikalavimus nustato Prancūzijos valstybinė įstaiga Bureau National Interprofessionel de l'Armagnac. Iš esmės reikalavimai (vynuogių rūšys, išlaikymas ąžuolo statinėse) bei markiruotė nedaug skiriasi nuo konjakui taikomų. Nors ne toks populiarus kaip konjakas, „armanjakas“ yra istoriškai senesnis gėrimas, gaminamas nuo XV amžiaus. Skirtingai nuo konjako, dažnai daromas iš vienerių metų vynuogių derliaus. Tokiu atveju žymimas užrašu „Millesime“ bei nurodomi distiliacijos metai.
„Vainbrandas“ („Weinbrand“)
Tai vokiškas „vinjakas“, kuris taip pat privalo atitikti jam keliamus reikalavimus. Vokiečiai jį neretai distiliuoja iš ne Vokietijoje gaminto vyno. Vokietijos vyno daryklose turi būti perdirbta ne mažiau kaip 85 % ir mažiausiai pusę metų išlaikyti ąžuolinėse statinėse, kuriose telpa ne daugiau kaip 1 000 litrų gėrimo. „Alter Weinbrand“ turi būti išlaikytas ne mažiau kaip vienerius metus. Jeigu alkoholio kiekis ne mažesnis kaip 38 % tūrio ir, panašiai kaip konjakas, distiliuotas du kartus, pažymimas atitinkamu oficialiu numeriu ir išleidžiamas į apyvartą kaip „vainbrandas“.
„Metaksa“ („Metaxa“)
Tai populiariausias graikų „vinjakas“. Jo gamybai naudojamas raudonųjų ir baltųjų vynuogių vynas. Brandinti distiliatai skiedžiami ne tik vandeniu, bet ir brandintu muskatiniu vynu bei žiedlapių užpilu. Gaminamas kelių rūšių ir skirtingos kokybės, etiketės paženklintos žvaigždutėmis. Atskiros rūšys skiriasi išlaikymo trukme bei skoniu ir kvapu.
„Piska“ („Pisco“)
„Piska“ („Pisco“) vadinamas šviesus ir kvapnus distiliuotas vynas. Tai Čilės raudonųjų vynuogių gėrimas, brandinamas dideliuose moliniuose induose.
„Markas“ („Marc“)
Prancūziškas „vinjakas“ varomas panašiai kaip grapa, iš vyno gamybos atliekų. Skonis priklauso nuo rūšies – būna stiprus ir aromatingas arba švelnus, lengvas ir subtilus. Turi 40-45 % tūrio alkoholio. Pastebėta, jog „marko“, pagaminto iš baltųjų ir raudonųjų vynuogių, atliekų skonis skiriasi. Yra idealus gėrimas virškinimui skatinti.
Parduotuvių lentynose gausu brendžio, tačiau tikrų gero skonio deimančiukų ten yra išties nedaug. Jei nenorite pasiduoti etikečių aukso spindesiui, pasinaudokite keliais naudingais patarimais:
- Gero vardo šlove besinaudojančius gėrimus atskirsite, jei atidžiai ištyrinėsite teisiškai privalomą lietuvišką produktų ženklinimą.
- Būkite atidūs net tyrinėdami „brendiškai“ atrodančio gėrimo etiketę. Jei joje nėra žodžio „brandy“ ar jo atitikmens, tai reiškia, kad gamyboje naudota ne vien ąžuolo statinėse brandinta žaliava.
- Nepasiduokite butelio etiketėse ar dėžutėse aprašytų legendų žavesiui. Jei suskaičiuotumėme visus Napoleono garbei pavadintus gėrimus, taptų aišku, kad garbioji asmenybė vietoje mūšių turėjo kiauras dienas maudytis brangiame gėrime.
- Skirtingai nuo vyno, brendžio rinkoje itin reti nebrangūs ir labai kokybiški produktai. Brangus trijų metų brandinimo brendis dažniausiai geresnis už atmestinai gamintą septynerių metų brendį. Jei apskritai pastarasis buvo tiek brandintas.
Brendis patiekiamas kambario temperatūros, apvaliose, viršuje siaurėjančiose taurėse. Tokios formos inde kvapas koncentruojasi ir atsiskleidžia visa aromatų puokštė. Pamėginkite gėrimo į taurę įpilti tik tiek, kad ją paguldžius ant šono brendis tik prisiliestų taurės kraštą, bet neišbėgtų!
MV informacija
