Austrijos vynas kelia galvą (svetur)

Gražus sutapimas: per pastarąjį mėnesį vyno mėgėjams ir žinovams buvo pristatyta austriškų, kanadietiškų, vokiškų vynų. Bene bendriausias jų bruožas, iš mūsų varpinės žiūrint, yra tas, kad nė viena iš šių šalių Lietuvoje nėra vertinama kaip rimto vyno rimta gamintoja. „VŽ Savaitgalis“ šįkart dairosi austrų vyno rūsiuose.

Priežasčių dėl nepelnytai atsainaus požiūrio į minėtų šalių – Austrijos, Vokietijos, Kanados – vynus galima rasti įvairių. Pagrindinė iš jų gal būtų ta, kad ilgą laiką mes tiesiog neturėjome gero vyno iš tų šalių. Paradoksalu, tačiau nors Vokietija pagal kokybiškų baltųjų vynų kiekį yra antra pagal svarbą baltojo vyno gamintoja pasaulyje, gerokai lenkianti Italiją bei Ispaniją ir nusileidžianti tik Prancūzijai, vokiškas vynas pas mus vis dar retas. Geriausiu atveju, į ką vartotojai atkreipia dėmesį, – tai vynas teatrapakuose, perkamas iškylai gamtoje. Tokia realybė. O austriško ar kanadietiško vyno nė tetrapakuose (t. y. – skirtų plačiajam vartotojui) neturime, tik specializuotose parduotuvėse. Apskritai įdomu, ar iš atsitiktinai paklaustų vyną perkančių žmonių kuris nors pasakytų, kad ieško būtent austriško, vokiško ar kanadietiško vyno.

Austrų koziris
Kai 1985-aisiais paaiškėjo, kad kai kurie austų vyndariai vyno gamybai naudoja dietyleno glikolį, toksišką chemikalą, skaudžią krizę patyrė visos šalies vyndarystė. Pagal eksporto apimtis 4–5 vietą šalies pramonėje užimanti šaka per naktį, kaip sakoma, nusirito į dugną. Be visų kitų priemonių Austrijos vyno prestižą ilgainiui pakėlė bene griežčiausi Europoje vyndarystės įstatymai (t. y. šalies vyno „nauju raktu“ pavadinta DAC, Districtus Austriae Controllatus, sistema).

Austrai – savo vyno patriotai: apie 50 % iš 240 mln. pagaminamų hektolitrų jie suvartoja patys, tačiau šalies vynai vis labiau populiarėja ir Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijos šalyse, JAV.

Austrijoje yra apie 2200 ha vynuogynų ir 1400 vyndarių. Nesunku suskaičiuoti, kad čia vyrauja nedideli, 10–15 ha ūkiai. Daugiausia jie valdomi šeimų, kuriose tradicija daryti vyną perduodama iš kartos į kartą. Tipiškas Austrijos bruožas – vadinamieji savaitgalio vyndariai, vynuoges auginantys, mūsų supratimu, kolektyviniuose soduose.

Austrijoje yra 4 vyndarystės regionai, „pasmulkinti“ į 18 sričių. Beveik visi jie driekiasi šalies rytuose, o ta pati 46 lygiagretė, kurioje geografiškai išsidėstę ir Prancūzijos vynuogynai, leidžia austrams gaminti gaivius baltuosius vynus, kokybe kartais prilyginamus Burgundijos baltiesiems (taip sako vyno pasaulio autoritetai Jane Robinson, Robert M. Parker).

Pagrindinės austrų vynuogės, jų koziris, – „Gruner Veltliner“, užimančios apie trečdalį šalies vynuogynų. Vynams iš šių vynuogių būdingas malonus raugintos duonos, džiovintų vaisių aromatas, lengvas baltojo pipiro aitrumas. Vyne dera sūrumas, aitrumas, saldumas, jis gali būti ilgai laikomas. Kai derlius nuimamas vėliau, uogos saldesnės, iš jo pagamintas vynas, žinoma, taip pat.

Tarp vynuogių veislių austriškų pavadinimų sunkiai susigaudantiems vartotojams pažintį su šalies vynais patariama pradėti būtent nuo „Gruner Veltliner“. Žinoma, jis bus labai nelygus: priklausomai nuo gamintojo, vietos, kainos gali nusipirkti ir dar visai „žalio“ vyno, ir svaraus, prašmatnaus.

Štai austrų salonų vynu vadinamas „Gruner Veltliner Federspiel Terrassen“ iš Wachau regiono – gaivus ir paprastas: nereikia laukti, kol vynas atsiskleis taurėje, savo rūgštele jis puikiai neutralizuotų sunkesnius padažus. Iš tos pačios veislės Kamptal regione, Sonnhofo vyninėje pagamintas „Gruner Veltliner Dechant Alte Reben“ – jau iš sunkiasvorių kategorijos. Ąžuole nelaikytas, tačiau svarus, brandus, mat brandintas su mielėmis; turi malonų žiedlapių, medaus aromatą.

Arba – gretimame Kremstalio regione pagamintas „Gruner Veltliner Rosshimmel“. Rimtų gamintojų šiame regione nedaug, vieni iš jų – „rožinį dangų“ gaminanti Zimmermanno vyninė.

Turint galvoje 2 pastaruosius vynus, reiktų pastebėti tokį dalyką: sudėtingesni 'Gruner Veltliner' veislės vynai gan dažnai atsiskleidžia ne iš karto: juos reikia ilgėliau palaikyti taurėje, kad pajustum visą aromatą. Štai ir „Rosshimmel“, kiek pastovėjęs, ima skleisti geltonų kriaušių, žiedlapių, švelnaus vanilinio tabako aromatą.

Lietuvos vyno mėgėjai pažengė į priekį: anksčiau daugiausia ragaudavę raudonąjį, dabar mėgsta ir baltąjį. Ir ne pirmą pasitaikiusį, o renkasi pagal veislę arba brandinimo būdą. Taigi – mėgstantiems baltąjį gaivų ąžuole nebrandintą vyną puiki alternatyva galėtų būti austrų (taip pat – ir vokiečių) vynai.

Amžinieji rislingai
„Austriški geri vynai nėra naujiena, bet tai – ne taisyklė, – sakė austrų vynus pristatydamas šios šalies vynuogynuose ne vienus metus dirbęs vilniškio „Vyno klubo“ konsultantas Darius Voisiat. – Kita vertus, austrai nebeturi gėdytis savo vynų ir ypač – „Riesling“.

Jis atkreipė dėmesį į Kremstalio regione, nuo XVIII a. veikiančioje „Salomon-Undhof“ vyninėje pagamintą „Undhof Kogl Riesling“, turintį 13,5laipsnių stiprumo: vienas iš sunkesnių, rimtesnių (net pilant į taurę matosi jo klampumas, tirštumas) rislingų, o sykiu – ir labai gaivus. Tokį reikia gerai atšaldyti (iki 10 C), o kai taurėje atsiskleis, pajusime citrusinių vaisių, mėtos, kriaušių, persikų aromatus.

Išpilstę šį rislingą jo gamintojai pirmąkart buteliui užkimšti panaudojo stiklinį kamštį. Jis brangus, kainuoja 3,5 EUR, suprantama, tiek pat pabrangindamas ir parduodamo vyno butelį. Tačiau naujoviškai užkimšto vyno paklausa užsieniuose didžiulė.

„Kamštis snobams“, – sako p. Voisiat. Kita vertus, skaičiuojama, kad vyndariai dėl tradicinių kamščių patiria 10–15 % nuostolių, t. y. tiek tradiciniu kamščiu užkimšto vyno vyno būna paveikta kamščio ydos. Kol stiklinis kamštis – naujovė, sunku pasakyti, kaip juo užkimštas vynas būtent dėl kamščio bus paveiktas po 5 ar 10 metų. Pagyvensim, pamatysim.

Kaimyniniame Kamptal regione esančioje Hager Matthias vyninėje gaminamą 2005 m. derliaus „Riesling Terrassen“ (Lietuvoje jo nėra, tačiau, jei keliaujant Austrijoje už akių užkliūtų pavadinimas – verta paragauti, – rislingas švelnus ir aromatingas, aromatingesnis nei jo kaimynas, dvelkia geltonais vaisiais: kriaušėmis, slyvomis) reiktų paminėti dėl 2005-ųjų derliaus sunkumų, padariusių vyndariams visai nemenką paslaugą. 2005-ieji austrų vyndariamsnebuvo geri: 30–40 % derliaus teko mesti lauk, vyno buvo pagaminta nedaug,
tačiau sumanūs vyndariai, įsigudrinę pagaminti gero vyno, gerokai pakėlė ir jo kainas.

Raudonieji austrai
Jeigu austrų ar vokiečių baltojo vyno pirkėją kurioje nors specializuotoje parduotuvėje ir aptiktume, tai raudonojo, galima lažintis, – nė su žiburiu. „Austrija ir raudonasis vynas – jau sudėtingesnis atvejis, nors kiekviena vyninė garbės reikalu laiko pagaminti nors po vieną raudonąjį vyną“, – sakė ir Darius Voisiat. Tačiau, nepaisant tokios nuostatos, austrai raudonojo vyno turi, ir turi gero, tuo įsitikinti teko ne kartą.

Šįkart teko paragauti Stift Klosterneuburg vienuolyne (1114 m. įkurtas netoliese Vienos) pagaminto „St. Laurent Ausstich Stiftsbreite“ vyno iš 'St. Laurent' bei 'Blaufrankisch' ('Cabernet Sauvignon' veislės atitikmuo) pagaminto vyno – taninai švelnutėliai, juntamos rūkytos slyvos, tabakas, žemė. Prestižinė šio vyno versija, sako specialistai, – 2003-ųjų derliaus. Naivu būtų tikėtis, kad austrų vynų pavadinimus kas nors atsimintų, tačiau esant progai šio ir kitų išvardytųjų paragauti tikrai verta.

Ne mažiau įdomesnis AWI-Winkler-Hermanden vyninėje gaminamas „Olivin Zweigelt Barrique“. Uoliena Sudoststiermarko komunos žemėse, kurioje auga 'Zweigelt' veislės vynuogės šiam vynui spausti, turi žaliąsias alyvuoges primenančių mineralų, iš čia, matyt, ir "Olivin" jo pavadinime. Dėl „barrique“ abejonių nekyla – vynas brandintas ąžuole. Aromate juntami raudonieji vaisiai, vytinta jautiena, įgudusio vyndario rankose nepakartojamoms tampančioms 'Zweigelt' vynuogėms būdingas geltonųjų pipirų aromatas. Vynas sausokas (tai atspindi taninai), aitrokas, bet malonus.

Šių dienų austrų vyndariai nevengia eksperimentų – gali čia rasti ir iš šaliai visai nebūdingų veislių, pvz., 'Syrah', gaminamo puikaus vyno (AWI-Schwarz ūkyje – „Syrah reserve“ – labai švelnus, tačiau sykiu – ir labai aromatingas). Tai rodo, kad austrai turi potencialą gaminti gerus vynus iš tarptautinių vynuogių.

Šalčio sukaustyti
Deja, jokio populiarumo mūsų šalyje neturi ir austrų „Eiswein“ vynai. Kaip žinoma, „Eisweinas“ – natūraliai saldus desertinis vynas, gaminamas Vokietijoje ir Austrijoje (Kanadoje jis vadinamas „Icewine“, Čekijoje – „Ledove vino“). „Ledo vynui“ gaminti šiose šalyse renkamos sušalusios vynuogės, turinčios ne mažiau kaip 26-30 % cukraus bendroje vynuogės masėje. Įdomu yra tai, kad vynuogės renkamos ankstyvais rytais, temperatūrai nukritus iki 7–10 C.

Nuskintos vynuogės iškart spaudžiamos presais. Paprastai šie „ledo vynai“ , kaip ir kitose šalyse gaminami „Botrytis cinerea“ pelėsiu paveikti natūralūs saldieji vynai, tinka prie žąsų kepenų pašteto, pelėsinio sūrio, vaisių salotų. Tai – klasikinis jų derinys.

Pastanga propaguoti
Kita proga Gintautas Jašinskas, MV vynų analitikas, „VŽ Savaitgaliui“ pasakodamas apie gamintojo „Weingut Dr. Burklin-Wolf“ (Dr. BW) vynus iš Vokietijos sakė, kad jie – labiau pastanga patenkinti išrankesnių vartotojų poreikius ir sukaupti daugiau „pasitikėjimo taškų“ nei galimybė pelningai juos parduoti.

„Tie poreikiai maži, ir pelnas bus mažas. Jeigu neuždirbtume iš kitų šalių vynų, „Dr. Burklin-Wolf“ nebūtų. Juos kol kas labiau traktuojame ne kaip produktą, o kaip paslaugą“, – sakė tuomet p. Jašinskas. Anot jo, ir parduodami šie vynai ne prekybos tinkluose, o specializuotose parduotuvėse bei restoranuose.

Lygiai tą patį galima pasakyti apie Austrijos vynus (į Lietuvą jų daugiausia atveža su „Vyno klubu“ bendradarbiaujanti UAB „Dūda ir kompanija“) ir juos vertinti kaip pastangą priartinti supratimą apie neaprėpiamą vyno įvairovę bei pažinimo džiaugsmą.

Beatričė Laurinavičienė (beatrice.laurinaviciene@vzinios.lt , tel.: 2526371)
„Verslo žinios“, 2006 10 20
Interneto archyvo nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>