Alkoholio reklamos draudėjai tarnauja užsieniečiams

Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis visiškas alkoholio reklamos draudimas neduos lauktinų rezultatų ir neigiamai paveiks Lietuvos reklamos ir žiniasklaidos bendrovių pajamas. Jis naudingas tiktai užsienio šalių, ypač - rusų, žiniasklaidai bei internetinėms svetainėms, kurių pagrindinės būstinės yra ne mūsų šalyje, todėl joms ir Lietuvos jurisdikcija netaikoma. Tokia buvo pagrindinė vakar įvykusios apskritojo stalo diskusijos „Alkoholio reklama - draudimas ar savireguliacija?“ mintis.


Draudimo šalininkai - rusų tarnyboje

Vakar į diskusiją susirinkę alkoholinių gėrimų pramonės, žiniasklaidos ir reklamos verslo atstovai, politikai ilgai neieškojo atsakymo, kam naudinga turėti patį griežčiausią Europoje įstatymą, nuo kitų metų pradžios visiškai uždrausiantį bet kokią, net ir paties silpniausio, alkoholio reklamą šalies žiniasklaidoje.

„Labiausiai - Rusijai“, - tokia buvo beveik vieninga išvada. Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintu alkoholiu jau dabar vis labiau užverčiami prekybos tinklai. Jisai dominuoja kontrabanda atvežtoje produkcijoje. Jo reklamuoti irgi niekas nedraus, nes Lietuvoje televizijos programas transliuojančių ar leidinius platinančių bendrovių būstinės yra už mūsų šalies ribų, tenai Lietuvos jurisdikcija negalioja.

Be to, Lietuvoje veikianti alkoholio pramonė irgi greičiausiai savo reklamos pinigus atiduos rusams, nes šitaip bus vienintelis kelias pasiekti Lietuvos vartotojus. Kaip pavyzdys buvo minimas Pirmasis Baltijos kanalas, kuris mūsų šalyje transliuoja Rusijoje pagamintas laidas. Intarpai jose užpildomi mūsų rinkai skirta reklama.



Dar blogesnis variantas - jei investuotojai, dabar valdantys garsiausius alkoholio pramonės prekių ženklus, pavyzdžiui, „Švyturį“ ar „Utenos alų“, apskritai pasitrauks iš Lietuvos. O toks variantas, anot Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko, visiškai įmanomas.
„Švyturys“, „Kalnapilis“, „Rinkuškiai“ ir kiti žinomi lietuviški pavadinimai netrukus gali išnykti, nes į juos investuoti uždraudus reklamą jau nebus prasmės. Lietuvių sąmonėje giliai įsirėžusius prekių ženklus galbūt pakeis „Carlsberg“, „Tuborg“, „Guinness“ ar kiti tarptautiniai ženklai, kurių reklamos Lietuvos įstatymų kūrėjai nesugebės uždrausti. Blogiausia, kad kartu su lietuviškais pavadinimais gali išnykti ir gamyba mūsų šalyje. Juk dabar visų gamyklų Lietuvoje gaminami, pavyzdžiui, alaus kiekiai yra lygūs tiems, kuriuos kokioje nors Lenkijoje galėtų pagaminti viena gamykla. Tai kam tuomet plėtoti sąlygiškai brangią gamybą mūsų šalyje?” - retoriškai klausė S.Galadauskas.

Jei taip atsitiks, anot Lietuvos aludarių gildijos vadovo, Lietuva vien dėl alaus pramonės žlugimo praras apie 15 tūkst. darbo vietų.

Įmanomas ir kitas variantas - tarptautiniai gamintojai Lietuvoje gaminamą produkciją reklamuos per savo internetinius tinklus. „Surinkai „Carlsberg“ internetinį adresą, o ten paskelbta, koks alus yra gaminamas mūsų šalyje, nes „Carlsberg“ priklauso prekių ženklai. Bet tokiu atveju vėlgi nukentės Lietuvos žiniasklaida, kuri neteks pajamų, reikalingų profesionaliems darbuotojams išlaikyti. Aišku, kad atitinkamai smuks ir laidų ar spaudinių kokybė“, - dėstė S.Galadauskas.

Deklaruojamas tikslas - pigus šydas

Pasak LNK generalinės direktorės Zitos Sarakienės, jau ir dabar televizijos transliacijų metu iki 23 val. alkoholio reklama negalima, tačiau ne Lietuvoje registruoti televizijos transliuotojai, pavyzdžiui, transliuojantys rusiškus televizijos kanalus, alkoholio reklamą gali transliuoti bet kuriuo paros metu.

Panaši situacija yra ir interneto žiniasklaidoje - alkoholio reklama bus uždrausta lietuviškuose interneto portaluose, tačiau ji bus galima užsienio interneto priemonėse, pavyzdžiui “Facebook” ar „Google“, nes tai ne Lietuvoje registruotos bendrovės.

Apskritojo stalo dalyviai tvirtino, kad dėl dar 2008-aisiais sugriežtinto Alkoholio įstatymo dauguma Lietuvos gyventojų nebegali matyti Eurolygos krepšinio rungtynių. “Dabar jas transliuoja tiktai tarptautiniam tinklui priklausantis kanalas “Viasat Sport”, kurį mato tik labai maža dalis Lietuvos. Krepšinio šaliai tai yra didelis nuostolis. Beje, per “Viasat Sport” reklamą laisvai transliuoja ir Lietuvos gamintojai”, - atkreipė dėmesį Verslo konfederacijos/ICC prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininko Gintaro Šepučio, tokio griežto Alkoholio įstatymo, koks žada įsigalioti Lietuvoje, neturi nė viena Europos valstybė. Pavyzdžiui, alkoholio reklamą televizijoje tam tikru laiku draudžiama transliuoti Prancūzijoje ir Švedijoje, tačiau visiškai neribojama jo reklama spaudoje ir internetinėje žiniasklaidoje. Ir priešingai - Norvegija draudžia reklamą pastarosiose dviejose žiniasklaidos priemonėse, tačiau netrukdo to daryti televizijoje. Ir tai - viskas.

„Pas mus alkoholio pramonė taps iš esmės nelegali. Juk bus draudžiama prekių ženklus reklamuoti net ant padavėjų marškinėlių ar alaus bokalų. Net ant gamyklos sienos bus draudžiama kabinti iškabą, jei joje bus kurio nors gėrimo prekės ženklas“, - stebėjosi S.Galadauskas.

Tiesa, įstatymo pakeitimus inicijavę ir juos priėmę Seimo blaivininkai, kurių priešakyje yra Sveikatos reikalų komisijos pirmininkas Antanas Matulas, deklaruoja kilnius tikslus. Anot jų, vadinamieji blaivininkai siekia visiškai išblaivinti tautą.

Tačiau, kaip buvo pabrėžta apskritojo stalo diskusijoje, naujos Alkoholio įstatymo pataisos geriančiųjų armijos tikrai nesumažins. Mat, kaip teigė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas, dažniausiai Lietuvoje yra geriamas pigus, vos kelis litus kainuojantis sveikatai itin žalingas vynas ir ne mažiau žalos galintis atnešti labai stiprus alus. Tokių gėrimų vartotojai tik retai žiūri televizorių, klausosi radijo ar skaito laikraščius. Be to, jų vartojamų gėrimų niekas net nereklamuoja - alkoholio gamintojų bendru susitarimu, šiandien reklamuojamas, pavyzdžiui, tik tas alus, kuris yra ne daugiau kaip 8 proc. stiprumo.

Jei įsigalios sugriežtintas alkoholio reklamos draudimas, neabejojo diskusijos dalyviai, pigaus ir nekokybiško alkoholio vartojimas dar labiau išaugs. „Juk dabar gamintojai reklamuoja tik tuos gėrimus, kurie yra kokybiški. Tik kvailas gali reklamuoti produktą, neatitinkantį tam tikrų reikalavimų. Vienąkart jo paragavęs vartotojas daugiau jo nepirks, o pinigai į reklamą bus išmesti kaip į balą. Kai nebebus galimybės reklamuoti, vartotojai bus priversti išbandyti viską, kad surastų kokybišką gėrimą. Ar po to jie netaps alkoholikais?“ -  replikavo D.Arlauskas.

Išeitis - atidėti

Visi diskusijos dalyviai, išskyrus joje dalyvavusį politiką konservatorių Kęstutį Masiulį, sutarė, kad būtina, jog Seimas pavasario sesijoje alkoholio reklamos draudimą kuriam laikui atidėtų.
Pasak G.Šepučio, veiksmingesnis nei draudimai būdas kontroliuoti alkoholio reklamos rinką - savireguliacijos mechanizmo stiprinimas. Jau dabar šalyje veikia Lietuvos reklamos biuras, kuris veiklą grindžia Lietuvos reklamos etikos kodeksu. Lietuvos aludariai taip pat jau ne pirmi metai laikosi Aludarių garbės kodekso, kuris griežtai reglamentuoja reklaminius, rinkodaros ir susijusius klausimus.

„Esame pasirengę sėstis prie vieno stalo su valdžios institucijomis ir socialiniais partneriais. Lietuvos reklamos etikos kodeksą galime dar labiau griežtinti, įtraukdami daugiau aktualių nuostatų dėl alkoholio reklamos. Europos reklamos standartų aljanso išvadose teigiama, kad valdžios institucijos dažnai neturi reikiamos kompetencijos efektyviai reguliuoti rinką ir tik savireguliacijos sistema užtikrina, kad reklama būtų etiška, padori ir sąžininga“, - pažymėjo KOMAA vadovas.

Tiesa, kai kurie diskusijoje dalyvavę politikai, tarp jų - ir socialdemokratė Irena Šiaulienė, abejojo, ar dar galima ką nors pakeisti. „Matulas ir jo bendražygiai naudojasi emociniais argumentais, kuriuos labai sunku atremti. Net prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo įtikinta, kad užtenka uždrausti alkoholio reklamą ir tauta nustos gerti. Arba, kaip tvirtina prezidentė, būti girdoma. Reikėjo ne dabar, o anksčiau šį klausimą kelti“, - tvirtino Socialdemokratų partijos atstovė.

Tuo tarpu Jungtinės frakcijos (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) atstovas Andrius Burba sakė, kad šaukštai dar nėra po pietų. „Reikia tiktai visų suinteresuotų pusių valios“, - pridėjo politikas.

Vidmantas UŽUSIENIS
„Respublikos“ žurnalistas
Dienraščio „Respublika“ informacija

2011 03 23