This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Vieta, kur susijungia gruziniškas svetingumas, Viduržemio jūros lengvumas ir lietuviškų tradicijų interpretacijos

2012-06-08
Publish your own article

Kodėl?

Nors Lietuvoje apstu maitinimo įstaigų visiškai nepelnytai pasikrikštijusių save restoranu, „Le vanill“ iškaba skelbia, jog patekote į kavinę. Ir tenka pripažinti šiek tiek klaidina. A la carte patiekalai, didžiulę patirtį ir aukščiausio lygio įgūdžius (kurie pirmosiomis vietomis įvertinti maisto gaminimo čempionatuose) bei intuityvų skonį turintis virtuvės šefas. Ko dar reikia geram restoranui? O taip, dar vienas svarbus niuansas – geriausias restoranas būna, kuomet virtuvės šefas ir restorano vadovas yra vienas ir tas pats asmuo.

„Desertai ir tortai - 10 balų, grybų sriuba - 10+ balų, silkė - kaip konkursinis patiekalas. Rekomenduoju!“ (lankytojo komentaras)

Lietuvos restoranų/kavinių aktualijos rodo, kad dažniausiai tenka pasirinkti du iš trijų kriterijų: skanu, nebrangu, kokybiška. Vienintelis dalykas, kurį teks pasirinkti „Le vanill“ – ką naujo ragausite šį kartą. „Nėra sudėtinga ant patiekalo uždėti foie gras ir parduoti už didelę kainą. Mano tikslas sukurti tokią vietą, kur žmonės galėtų pavalgyti tiesiogine ta žodžio prasme“ - pasakoja virtuvės šefas ir vadovas Jurijus Švanba. Taip, čia negausite apelsininio oro putėsių, ar padažais išpaišytų lėkščių su trimis kąsniais. Didelės porcijos, gurmaniškų (ir žinau, kad virtuvės šefas nenorėtų, kad naudočiau šį žodį) patiekalai už labai prieinamą kainą. O atsiliepimus apie juos matote šios pastraipos pradžioje, kaip žinia, lankytojų komentarų nenupirksi.
Silkė, apie kurią kalbama pateikiama su burokėlių carpacio ir lietuvišku linų sėmenų aliejumi bei svogūnais. Grybų sriuba paskaninta grietinėle ir kietuoju pelėsiniu sūriu. Ir nors atrodo, kad skoniai išieškoti iki tobulumo, virtuvės šefas sako - „Patiekalas turi būti gyvas. Negalima jo gaminti aklai pagal kažkada sukurtą receptą. Jis turi nuolat tobulėti“.

„Dėl virtuvės galiu pasakyti tik vieną - gaila, kad gyvenu ne Druskininkuose!“ (lankytojo komentaras)

Kiekvienas turime gyvenimo svajonę. Ką Jūs darote su savąja? Puoselėjate, mintyse tobulinate viską iki smulkių detalių, skiriate visą savo dėmesį, kad viskas būtų taip, kaip turi būti ir neleidžiate sau atmestinai „dirbti“ su gyvenimo svajone. „Tokia kavinė buvo viena iš dviejų mano gyvenimo svajonių“ – sako Jurijus ir tenka pripažinti tai jaučiasi. „Pas mus susijungia trys virtuvės: gruzinų, su savo žalumynais, aviena, firminėmis sriubomis, Viduržemio jūros – salotos bei jūros gėrybės ir žinoma lietuviška virtuvė – patiekalai iš vietinių ir sezoninių produktų. Visos šios virtuvės gali puikiai susimaišyti ir vienoje lėkštėje“.

P.S.
Rašau šį atsiliepimą kelios valandos iki kelionės į Druskininkus. „Prašau keptų burokėlių salotų su Feta sūriu ir citrininį pyragą“ – tai, ko gero, bus pirmieji mano žodžiai ten.

Ieva Malaiškaitė