Kiekvienais metais pasaulyje daugėja vegetarų. Tai tampa ne tik madinga tarp jaunimo, tačiau taip pat tarp vaikų ir vyresnių žmonių. Tiesa, yra nuomonių, kad brandžiame amžiuje, toks maitinimosi būdas gali būti pavojingas. Taigi, kaip yra iš tiesų? Ar vegetarizmas tinkamas bet kokiam amžiui? O galbūt, su metais tenka kažką pakeisti? Pažvelkime į vegetarizmo naudą ir problemas galinčias iškilti besilaikant šios mitybos.
Vegetarizmo nauda vyresniame amžiuje
Visi žinome ir esame girdėję, kad atsisakius mėsos sumažėja cholesterolio kiekis, taip pat, daug kam susitvarko kraujospūdis. Teigiama, jog vegetarai ir veganai turi mažesnę riziką susirgti širdies ligomis, antro tipo diabetu ir netgi vėžiu. Kai kurie mokslininkai teigia, jog vyresniam amžiuj tokia dieta ypač tinkama, kadangi dėl didelio daržovių, vaisių, uogų kiekio kasdienėje mityboje, žmonės gauna daug antioksidantų ir vitaminų, kurie lėtina organizmo senėjimo procesus. Taip pat, tokia mityba padeda išvengti kasdienių tablečių, kurias vartoja dauguma vyresnių žmonių dėl aukšto kraujo spaudimo ar cholesterolio.
Taip pat, su amžiumi lėtėja medžiagų apykaita, todėl dauguma pastebi, kad valgant įprastą maistą, pradeda augti svoris. Senstant žmogui ne tik reikia mažiau kalorijų, bet taip pat ir sumažėja kasdienis aktyvumas. Vegetariški patiekalai, kurių pagrindas daržovės, užpildo skrandį, bet nėra kaloringi. Tokiu būdu tinkama mityba padeda sureguliuoti svorį ir išvengti antsvorio. Vegetarai suvartoja daug ląstelienos, o ji kaip organizmo šluota, išvalo žarnyną ir padeda išvengti žarnyno vėžio, kurio rizika padidėja vyresniame amžiuje.
Dalykai, į ką reiktų atkreipti dėmesį
Nors vegetarinė dieta turi daug naudos organizmui, tačiau taip pat yra dalykų į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį. Dėl mažo baltymų kiekio gali sunkiau gyti žaizdos, susilpnėti imuninė sistema. Baltymai labai svarbūs palaikyti raumenų ir kaulų masę, todėl vyresnėms žmonėms netgi patariama jų suvartoti daugiau. Tai gali būtų sunku, jei žmogus yra atsisakęs mėsos, ar ypač, jei visiškai nevartoja gyvulinės kilmės produktų. Tačiau dietologai teigia, jog ir besilaikant vegetariškos mitybos principų, įmanoma suvartoti pakankamai baltymų, tiesiog tam reikia skirti ypatingą dėmesį. Gaminti daugiau patiekalų iš pupelių, sojos, žiedinio kopūsto, riešutų ir t.t.
Kita didelė problema, su kuria susiduria vyresni žmonės, yra osteoporozė (kaulų retėjimas). Norint jos išvengti yra būtina palaikyti stiprius kaulus ir tą padaryti padeda vitaminas D bei kalcis. Tačiau, jei žmogus nevalgo mėsos, arba netgi visiškai atsisako pieno produktų, tai padaryti ypač sunku. Kai kurie tyrimai rodo, jog veganų ir vegetarų kaulų tankis vyresniame amžiuje yra mažesnis nei visavalgių, o tai didina osteoporozės riziką. To išvengti galima pasirinkus tinkamus maisto produktus (soja, špinatai, morkos, chia sėklos, avinžirniai ir t.t..) bei vartojant tinkamus maisto papildus.
***
Kaip matome, vegetarizmas naudingas vyresniame amžiuje, tačiau taip pat ir gali būti rizikingas, bei sukelti sveikatos problemų. Labai svarbu suprasti, kad žinant rizikas ir galinčias iškilti problemas, joms galime užkirsti kelią. Jei nenorite atsisakyti vegetarizmo ar veganizmo, tiesiog sekite, jog jūsų kasdienėje mityboje užtektų visų reikiamų medžiagų. Jei baltymų negaunate iš mėsos, valgykite ankštines daržoves, jei trūksta kalcio, nes negeriate pieno, gaminkite soją. Bet kokiame amžiuje, svarbiausia subalansuota mityba.
Radvilė Mikalčiūtė @Meniu.lt
