Imbieras – stebuklingasis šakniastiebis

Nors imbierą visi vadina šaknimi, iš tikro jis yra šakniastiebis. Šis prieskonis ir vaistas Azijoje, Indijoje ir Arabijoje žinomas nuo seniausių laikų. Senovėje imbieras augo Kinijoje ir Indijoje, o dabar jis auginamas daugelyje tropinių kraštų. Augalas minimas Konfucijaus užrašuose, o taip pat šventoje musulmonų knygoje Korane. Vakarų Europoje šis prieskonis buvo žinomas jau devintame mūsų eros amžiuje. Šioje žemyno dalyje jis buvo toks populiarus, kad kavinėse ant stalų stovėdavo šalia druskos ir pipirų. Anglijos užeigose XIX amžiuje buvo patiekiamas kartu su alumi, kad būtų galima įsiberti į gėrimą. Dabar imbieras ir kaip prieskonis, ir kaip vaistas naudojamas beveik visose pasaulio šalyse.

Žodis imbieras į lietuvių kalbą galėjo atkeliauti iš germanų (kur augalas vadinamas ingber) arba iš slavų (rusiškai – imbir, kur „r“ tariama minkštai, lenkiškai – imbir, kur „r“ tariama kietai ir ukrainietiškas pavadinimas – imbyr) kalbų.

Imbieras kaip prieskonis naudojamas daugelyje pasaulio šalių, tačiau kiekvienoje šalyje apdirbamas skirtingai. Indonezijos šalyse iš imbiero gaminamos aštrios pastos, kuriomis prieš kepant tepama mėsa. Šioje šalyje, kaip ir Himalajuose, labai mėgstama imbierinė arbata. Europoje labiau populiarus džiovintas imbieras. Jis dedamas į pyragus, pudingus ir džemus, arbatą ar alų. Kinijoje imbieras naudojamas ir virtas, ir keptas. Tokie patiekalai ilgai gaminami, imbieras juose naudojamas supjaustytas į gabalėlius, mat jie ilgai išlaiko skonį. Šioje šalyje imbieras taip pat dedamas į patiekalus, kurie gaminami greitai maišant. Tuomet naudojamas kapotas, nedžiovintas imbieras. Jei kada pietavote japoniškame restorane, tai žinote, kad japonai savo virtuvėje nenaudoja prieskonių, o imbieras patiekiamas atskirai, dažniausiai tam, kad suvalgius vieną suši gabalėlį, jo skonį panaikintumėte marinuoto imbiero gabalėliu. Taip skonio receptoriai pasiruošia ragauti kitą sušį.

Medicininės imbiero savybės Azijoje ir Indijoje taip pat žinomos jau labai seniai, maždaug 2 000 metų. Įdomu tai, kad imbieras yra puikus afrodiziakas, naudojamas ir kaip vidinis (maistas ir gėrimai), ir kaip išorinis (gaminami tepalai) preparatas, dažniausiai siekiant moters meilės. Jis netgi paminėtas Kama Sutroje. Tačiau ne tik tokias savybes turi imbieras. Jis taip pat padeda pučiant pilvą, esant sąnarių, galvos, raumenų ir kitokiems skausmams. Taip pat imbiero šaknis labai padeda sergant gripu ar kitomis peršalimo ligomis, jis šildo kūną ir sukelia prakaitavimą. Moterims imbieras padeda išvengti menstruacinių skausmų.

Nežinia kodėl, bet anglišku imbiero pavadinimu džindžer (ginger) pravardžiuojamos raudonplaukės moterys, nors imbiero šaknies spalvų skalė yra nuo baltos iki tamsiai pilkos.


Pagal užsienio spaudą parengė Laura Kubilienė
Meniu.lt informacija
Interneto archyvo nuotrauka