Valgai – dalyvauji eksperimente

„Mus baigia nunuodyti. Aš parduotuvėse beveik neberandu majonezo, kurio sudėtyje nebūtų genetiškai modifikuoto krakmolo. O girdėjau, kad šeriant tokį maistą laboratorinėms pelėms dingo jų smegenys...“, – po „Vakarų ekspreso“ straipsnių apie ketinimus Klaipėdos rajone auginti genetiškai modifikuotus rapsus redakcijai guodėsi klaipėdietė Janina.

Iš tiesų lietuviai dar nėra užtenkamai informuoti apie genetiškai modifikuotus produktus.

„Genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų gaminamų maisto produktų vartojimas gali būti daug rimtesnė problema nei paukščių gripas“, – tikina Lietuvos žemdirbystės institute dirbantis profesorius, habilituotas daktaras Antanas Svirskis.

„Daug didesnis pavojus valgyti paprastą pažaliavusią ir tinkamai nenuskustą bulvę nei genetiškai pakeistą maistą“, – jam prieštarauja Respublikinio mitybos centro Maisto saugos skyriaus vedėja Ramunė Rudauskaitė.

Kol mokslininkai tiksliai negali pasakyti, kaip genetiškai modifikuotas maistas gali paveikti žmogaus sveikatą, nes toks maistas vartojamas per trumpai, kad būtų galima atlikti ilgalaikius tyrimus, žmogui turėtų būti palikta teisė pačiam pasirinkti, kokį maistą vartoti.

Deja, Lietuvoje ir ši teisė dažnai pažeidžiama. Net ir tie pirkėjai, kurie smulkmeniškai perskaito visas maisto produktų etiketes, gali net neįtarti, kad valgo genetiškai modifikuotą maistą.

Prasprūsta ir neištirti
Maisto saugos specialistai tikina, kad nuogąstauti dėl suvalgyto genetiškai modifikuoto maisto nesą jokio pagrindo. Esą į Lietuvą patenka tik tokie genetiškai pakeisti maisto produktai, kurie tikrai nėra kenksmingi žmogaus sveikatai.

Tačiau kad šitaip yra ne visada, byloja faktas, jog Lietuvoje 8-erius metus buvo prekiaujama amerikietiškais genetiškai modifikuotais ryžiais, kurie Europoje apskritai nėra įteisinti. Tai paaiškėjo tik pernai, kai JAV tarnybos pačios pranešė aptikusios nelegaliai auginamus ir parduodamus ryžius.

„Europos Sąjungos šalyse galima prekiauti tik genetiškai modifikuotais sojų, kukurūzų, rapsų bei medvilnės produktais. Kitų produktų, pavyzdžiui, pomidorų, bulvių, moliūgų, tabako Sąjunga neįsileidžia, nes nėra atlikta pakankamai tyrimų, įrodančių, kad jie nėra kenksmingi žmogaus sveikatai“, – sakė R. Rudauskaitė.

Pigesni
Žinia, genetiškai modifikuoti organizmai sukuriami perkeliant vieno augalo ar gyvūno genus, koduojant norimas savybes, kitam augalui. Pavyzdžiui, į kiaulės organizmą įterpiamas špinatų genas, kad kiauliena būtų sveikesnė. Į pomidorus perkeliami žuvies genai, kad šie taptų atsparūs šalčiui ir kt.

Nors Europos Sąjunga 1999-aisiais genetiškai pakeistiems produktams buvo paskelbusi moratoriumą, dabar juos jau įsileidžia.

2003 metais buvo įteisintos 28 augalų veislės ir griežtas jų ženklinimas. Palyginti, Amerikos rinkoje parduodama per 52 maistui įteisintų genetiškai modifikuotų augalų, o ženklinimas neprivalomas.

„Maisto gamintojai naudoja genetiškai pakeistus komponentus todėl, kad jie produktą leidžia pagaminti mažesnėmis sąnaudomis ir jis tampa pigesnis“, – sako Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.

Daug pažeidimų
VMVT specialistai kontroliuoja, kad mūsų šalies vartotojai būtų tinkamai informuoti, kai jų vartojamuose maisto produktuose yra genetiškai modifikuotų komponentų.

„Deja, fiksuojame nemažai pažeidimų. Dažnai pirkėjai neinformuojami, kad jie perka salotas, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuoto aliejaus, arba spurgos išvirtos tokiame aliejuje. Kavinių bei valgyklų valgiaraščiuose taip pat turi būti nurodyta, kad maistui gaminti buvo naudojami genetiškai modifikuoti produktai. Deja, dažnai to nėra“, – pasakojo A. Išarienė.

„Vakarų ekspresas“, pasiteiravęs kai kurių uostamiestyje veikiančių kavinių savininkų, ar jie meniu nurodo, kad maistas pagamintas naudojant genetiškai modifikuotus produktus, išgirdo, jog daugelis net nežino, kad taip reikia daryti. Kiti gi sakė patys nerandantys informacijos ant aliejaus butelio etiketės, jog šis yra genetiškai modifikuotas.

Praėjusiais metais VMVT inspektoriai, patikrinę 587 duonos, konditerijos gaminių gamybos, viešojo maitinimo įmones, nustatė, kad 44-iose įmonėse buvo naudojamas margarinas, augalinis aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, tačiau konditerijos gaminių ženklinimo etiketėse, patiekalų receptūrose tai nebuvo nurodyta. Tokių maisto produktų realizacija buvo sustabdyta, atsakingi asmenys nubausti administracinėmis nuobaudomis.

Siūlo dėti atskirose lentynose
Be kita ko, egzistuoja ir genetiškai modifikuoti pašarai, tačiau pirkdami kiaušinius, mėsą ar pieno produktus vartotojai nežino, ar gyvuliai tokiais nebuvo šeriami.

„Daugelis Europos Sąjungos šalių pradėjo reikalauti, kad atitinkamai būtų žymimi kiaušiniai, mėsa ir pienas, kurie buvo pagaminti gyvulius šeriant genetiškai modifikuotais pašarais. Mano žiniomis, kovo pabaigoje Sąjungos struktūros spręs, ar pritarti tokiam siūlymui. Beje, tokie pašarai naudojami ir Lietuvoje“, – sakė profesorius A. Svirskis.

Jis svarstė, kad genetiškai modifikuotus produktus prekybos centruose reikėtų dėti ant atskirų lentynų. „Turėtų būti raudonai nudažytas kampas tokioms prekėms, kad žmonės aiškiai matytų, ką perka“, – tikino A. Svirskis.

Tačiau mūsų šalyje tokia tvarka netaikoma, nenorint apsunkinti prekybininkų darbo bei vengiant pažeisti ženklinimo ir laisvos prekybos taisykles.

Didins etikečių šriftą
Sužinoti, ką perki, esą galima tiesiog atidžiau perskaičius etiketes. Tiesa, dažniausiai etiketėse pateikta informacija būna surašyta tokiu smulkiu šriftu, kad ne visi pirkėjai sugeba ją įskaityti.

„Europos Komisija jau kalba apie būtinybę reglamentuoti ant produktų etikečių rašomų raidžių dydžius“, – žadėjo A. Išarienė.

Įdomus ir tas faktas, kad daugeliu atvejų pirkėjai klaidingai mano perkantys genetiškai modifikuotą maistą. Ant daugelio majonezų, pomidorų padažų ar net košių, skirtų mažiems vaikams, etikečių rašoma, kad jų gamybai buvo naudotas modifikuotas krakmolas. Tačiau, pasak Mitybos centro atstovės R. Rudauskaitės, nereikėtų suklysti, kad tai genetiškai modifikuotas krakmolas.

„Jei nėra žodelio „genetiškai“, vadinasi, tai tiesiog cheminiu būdu apdorotas krakmolas. Beje, jokio šalutinio poveikio žmogaus sveikatai jis tikrai neturi“, – sakė R. Rudauskaitė.

A. Išarienė paaiškino, kad tiesiog tokiam modifikuotam krakmolui būna pakeistos technologinės savybės, nekeičiant jo kaip produkto esmės. Pavyzdžiui, pomidorų padažas yra atsparus karščiui ir įdėtas į sriubą nepraranda savo konsistencijos.

VMVT savo interneto svetainėje skelbia, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos rinkoje yra parduodami 38 pavadinimų genetiškai modifikuoti maisto produktai. Tarp jų – 8 pavadinimų saldumynai, 22 pavadinimų augaliniai aliejai, 6 pavadinimų margarinai, 2 pavadinimų majonezai.

„Sutinkame, kad tokių produktų gali būti kur kas daugiau nei mes nurodome. Tiesiog šitiek produktų, kiek nurodome mes, buvo užfiksuota vieną dieną“, – aiškino A. Išarienė.

Pakenks palikuonims?
Genetiškai modifikuoto maisto priešininkai perspėja žmones, kad tokie produktai nėra jau tokie nekenksmingi, kaip bandoma įrodyti.

Pasak profesoriaus A. Svirskio, žmonės visai pagrįstai baiminasi vartoti genetiškai pakeistus produktus, nes užsienio mokslininkai, atlikę bandymus su žiurkėmis, kurios buvo maitinamos genetiškai modifikuotomis bulvėmis ir sojomis, pastebėjo, kad dėl kepenų ir virškinamojo trakto pažeidimų žuvo net 50 procentų gimusių žiurkiukų, o kiti buvo daug silpniau išsivystę nei šerti ne genetiškai modifikuotomis bulvėmis ar sojomis.

„Jei negalvojame apie savo sveikatą, pagalvokime bent apie palikuonis. Deja, daugumą mokslinių tyrimų finansuoja didžiulius pelnus iš tų pačių genetiškai modifikuotų organizmų gaunantys biotechnologijų kompanijų rykliai. Jie, be kita ko, stabdo ir neigiamų išvadų sklaidą. Nepaisant to, vis dažniau pasigirsta aliarmo signalų, kad genetiškai modifikuoti produktai gali padidinti natūralių toksinų ir alergenų kiekį maiste. Prognozuojama, kad 2010-aisiais net 60 procentų europiečių bus alergiški“, – pasakojo profesorius.

Atsisako net skurstančios šalys
Susimąstyti pirkti, ar ne tokius produktus verčia ir tai, kad dalis amerikiečių bei europiečių jau pradėjo priešintis genetiškai modifikuotiems organizmams.

Amerikoje – ne naujiena maisto prekių parduotuvės su iškabomis, kad jose nerasite genetiškai pakeistų produktų.

Europos Komisijai buvo pateiktas tyrimas, kurio išvadose teigiama, jog net 58 procentai europiečių priešinasi tokiam maistui.

Pasak tyrimo rezultatų, europiečių neįtikina tai, kad genetiškai modifikuotą maistą patvirtina atsakingos institucijos, ar kad jis yra pigesnis.

„Net vadinamųjų trečiųjų šalių gyventojai atsisakė imti labdara skirtų genetiškai modifikuotų ryžių“, – pastebėjo ir A. Išarienė.

Edita Užkuraitė
„Vakarų ekspreso“ informacija, 2007 03 15
Interneto archyvo nuotr.
Skaityti kitus „Vakarų ekspreso“ straipsnius>>