Ironiškai juokaujama, kad lietuviai žino tik vieną šventimo būdą – prie gausiai nukrauto stalo. Į „Balsas.lt savaitės“ klausimus apie persivalgymą atsakė dietologė Aušra Jauniškytė.
Svarbu suvartotas kiekis
– Kokios dažniausios persivalgymo priežastys?
– Persivalgymas gali būti objektyvus ir subjektyvus. Objektyvus būna tuomet, kai žmogus suvalgo maisto daugiau nei įprastai ir jaučiasi persivalgęs: tempia skrandį, atsiranda sunkumo jausmas, sutrinka virškinimas, sunku kvėpuoti, nes skrandis pakelia diafragmą.
Vienas tokio persivalgymo požymių – negalėjimas savęs kontroliuoti. Šventiniu laikotarpiu žmones dažniau kamuoja subjektyvus persivalgymas, nes daugeliui neatsiejama švenčių dalis yra gausus maistas. Manoma, kad vaišių nukrautas stalas suteiks šventinės nuotaikos. Dažnesnė įvairių problemų priežastis tampa ne maistas, o suvartotas jo kiekis.
– Kokių klaidų dažniausiai daro žmonės, kenčiantys nuo virškinimo sutrikimų?
– Dažniausiai virškinimo sutrikimų sukelia gausus alkoholio ir riebaus maisto vartojimas. Kasmet prasidėjus šventėms į gydymo įstaigas patenka daugiau alkoholiu apsinuodijusių žmonių, o besiskundžiančių virškinimo sutrikimais padaugėja truputį vėliau. Virškinimas sutrinka ne tik dėl persivalgymo, bet ir tuomet, kai po kelių dienų ar savaitės žmonės dar valgo šventinių patiekalų likučius. Tuomet apsinuodijama pradėjusiu gesti maistu.
Specialisto patarimai
– Ką reikėtų daryti persivalgius?
– Planuojant šventes nereikia manyti, kad per jas būtinai bus persivalgoma. Anksčiau, kai žmonės pasninkaudavo, maisto per šventes būdavo suvalgoma daugiau ir jis buvo kitoks. Dabar iki Kalėdų pasninkaujame nedaugelis, o skanaus ir gana įvairaus maisto turime kasdien.
Pajutus sotumą, reikėtų nustoti valgyti, o desertu galima pasimėgauti ir po poros valandų. Nereikėtų visko suvalgyti per vieną kartą, bet jei taip nutiko, luktelėkite kurį laiką. Maistas skandyje išbūna apie 3–4 val., tad vėliau nereikėtų persivalgyti.
Jei kamuoja sunkumo jausmas, tuomet galima išgerti virškinimo fermentų.
– Ar persivalgymas susijęs su lietuviškais papročiais, nacionaline virtuve?
– Taip gali nutikti bet kurios tautos atstovams. Persivalgymas ir dideli maisto kiekiai – šių laikų problema. Daug valgo italai, prancūzai turi daugiau patiekalų vieno valgymo metu, bet pačios porcijos yra mažos, o pagal nutukusių žmonių skaičių pirmauja Graikija.
– Ar seniau per šventes lietuviai maitinosi sveikai?
– Kalbant apie tradicinę lietuvišką virtuvę galima sakyti, kad mūsų protėviai maitinosi sveikai: buvo valgoma daug kruopų, daržovių ir vaisių. Žmonės valgydavo mažiau ir saikingiau. Vartojo daug pieno produktų.
Ką daryti persivalgius?
Puodelis žalios arbatos palengvina virškinimą ir pagreitina kraujotaką;
Raudonoji arbata slopina alerginius dieglius, žarnyno spazmus, veikia raminančiai;
Kmynų arbata padeda nuo vidurio pūtimo.
Virškinimą gerinančios arbatos: mėtų, ramunėlių, kmynų, pankolių
Virškinimą gerinantys prieskoniai: mairūnai, kmynai, bazilikai, česnakai, rozmarinai, imbieras
Po švenčių savijautą gerina: vitaminai E, C, selenas ir folinė rūgštis. Po švenčių į valgiaraštį patariama įtraukti grūdų, riešutų, sėklų, žalių lapinių daržovių, žalių ir oranžinių vaisių, citrinų, šaltalankių, juodųjų serbentų, svarainių, natūralių morkų sulčių. Prieš pusryčius patariama išgerti žalios arbatos su medumi ir citrina
Kaip nemesti kelio dėl takelio arba 10 patarimų kaip palaikyti svorį per šventes>>
Balsas.lt ir Diena.lt informacija
Nuotraukos: inmagine.com
2010 12 24
