Rudens gėrybės žiemą
Nors jau spaudžia šaltukas vis dar galima rasti vėlyvą rudenį užaugintų, vietinių, lietuviškų daržovių. Žinoma prekybos centruose juos rasti mažai šansų, tad maisto gaminimo ritualas gali prasidėti nuo kelionės į artimiausią turgelį, kur pas ūkininkus dar tikrai rasite moliūgų, porų, pupelių, česnakų, burokėlių, salierų. Vėlyvesnio rudens gėrybės yra sausesnės, ne tokios vandeningos kaip vasaros, tačiau jų tikrai netrūksta, kad būtų galima mėgautis sveiku, skaniu ir vietiniu maistu.
Pradėti galima nuo rudens kraitės lyderio – moliūgo. Išvaizdūs ir pilvoti moliūgai gali kantriai stūksoti laukuose nebijodami jokių vėlyvo rudens darganų. Ši daržovė mokančiam su ja elgtis gali tapti tikru išsigelbėjimu rudenį. Ji tinka ir sriuboms, ir pagrindiniams patiekalams, ir desertams. Moliūgai turtingi beta-karotino, antioksidantų, folio rūgšties, vitamino C (sėklose gausu Omega 3 sočiųjų rūgščių bei cinko).
Po didžiulių moliūgų galima aptarti pupeles, kurių mūsų šalyje auginama pačių įvairiausių. Pupelės nepamainomos gaminant sriubas, įvairius troškinius. Jos itin sveikos, nes jose gausu vitaminų C, B1, B2, B6, PP, kalio, cinko ir vario. Pupelėse taip pat yra sieros ir geležies.
Visi gerai pažįsta morkas, bet įdomu paminėti ir salierus. Pastarieji yra itin sveikas prieskoninis augalas. Salieruose netrūksta vitaminų A, C, E, B6, folio rūgšties, kalio, magnio, riboflavino, kalcio ir fosforo. Salierais galima paskaninti daugybę patiekalų. Taip pat jie puikiai dera pačiose įvairiausiose salotose ir mišrainėse.
Jei norisi šiek tiek žalumos, galima užsiminti apie porus. Pastarieji mūsuose dažniausiai naudojami tik kaip prieskoninis augalas. Tačiau juos galima naudoti ir kaip pagrindinius patiekalų elementus, pavyzdžiui, kepami porų pyragai ar apkepai. Poruose yra vitaminų A, C, K, B6, folio rūgšties, geležies ir magnio.
Tų, kurie baiminasi įvairiausių rudens ligų, virtuvėse česnakas turėtų būti nuolatinis svečias. Jo sudėtyje esanti cheminė medžiaga alicinas efektyviai kovoja su grybeliais, virusais ir bakterijomis. Česnakas gali būti vartojamas kaip prevencinė priemonė nuo vėžio bei medžiaga, mažinanti cholesterolio kiekį kraujyje. Šis prieskonis taip pat sietinas su emocijomis, tad jei kamuoja rudens depresiją – pasidarykite sumuštinį su česnaku (dėl žinomų priežasčių geriau vakare).
Kadangi daržoves vardijame nuo ryškiaspalvio moliūgo – baigti norisi taip pat sodriai. Kad ir „super-daržovėmis“ burokėliais. Juose aptiksime daug organizmui reikalingų medžiagų: antioksidantų, flavonoidų, fosforo, kalio, magnio, geležies, vitaminų C, PP, B1, B2 , juose daugiausia, palyginti su kitomis daržovėmis, jodo. Be to, burokėliai tikrai nėra tinkami tik barščiams, šaltibarščiams ar silkei pataluose... Jų vartojimo spektras kur kas platesnis – įvairūs apkepai, mišrainės, sriubos, jie taip pat gali įeiti į rizoto ar į įvairių desertų sudėtį.
Nepaminėti liko kopūstai, bulvės, kaliaropės, ropės, ridikai, cukinijos... Taip pat obuoliai, kriaušės, jų taip pat dar galima rasti šių metų derliaus.
Keletas skanių ir nesudėtingų receptų iš minėtų ingredientų:
Burokėliai ir morkos
Pigus, paprastas ir įdomus garnyras .
250 g. virtų burokėlių.
250 g. morkų.
2 česnako skiltelės (smulkiai supjaustytos).
Šaukštelis kmynų.
Truputis alyvuogių aliejaus ir druskos.
Morkas ir burokėlius supjaustykite stambokais, panašaus dydžio gabaliukais (morkas tiesiog pjaukite į 3 – 4 dalis). Daržoves sudėkite į indą, skirtą kepti, apiberkite česnakais, kmynais, druska, apšlakstykite aliejumi.
Pašaukite į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepkite apie 15 – 20 minučių, kol daržovės suminkštės.
Kitoks piemenų apkepas
Šį receptą padiktavo „Jaltos“ restorano virėja Julija. Taip pat pigus, paprastas ir labai skanus.
Lygiomis dalimis virtų burokėlių ir bulvių (400 ir 400 g.).
Apie 700 g. jautienos faršo.
Prieskonių.
Faršą su prieskoniais (pipirais, druska, tuo, ką dažniausiai naudojate) apkepkite keptuvėse. Burokėlius ir bulves sutrinkite į košę (burokėlius geriausia tarkuoti smulkia tarka, kad lengvai susitrintų, nes jie nėra tokie miltingi). Į skardą dėkite sluoksnį faršo ir jį uždenkite burokėlių ir bulvių tyre. Pašaukite į iki 180 įkaitintą orkaitę, kepkite apie 15 minučių. Tol, kol susimaišys skoniai.
Keptos daržovės su imbieru
Du vidutinio dydžio pastarnokai.
Dvi didelės morkos.
1 kvapusis moliūgas (turbūt jį galima keisti cukinija).
Trys vidutinio dydžio saldžiosios bulvės.
1 šaukštelis su kaupu tarkuotos imbiero šaknies.
¼ puodelio klevų sirupo.
1/3 puodelio alyvuogių aliejaus.
Žiupsnelis cinamono.
Žiupsnelis kvapiųjų pipirų.
Šaukštelis druskos.
Nuplaukite, išvalykite ir vidutinio dydžio gabaliukais supjaustykite daržoves. Dideliame dubenyje daržovių mišinį sumaišykite su imbierais, klevų sirupu, aliejumi, cinamonu, druska ir pipirais. Vienu sluoksniu ant kepimo popieriaus išdėliokite daržoves (jei liks skysčio – užpilkite ant viršaus). Įkaitinkite orkaitę iki 170 laipsnių. Kepkite daržoves apie 25 min. Ištraukę apverskite ir kepkite beveik tiek pat, tol, kol jos bus minkštos.
Pupelių ir ryžių troškinys
Du puodeliai ryžių.
Vidutinio dydžio svogūnas (smulkintas).
Skardinė raudonųjų pupelių (500 g.)
Skardinė juodųjų pupelių (400)
500 g. avinžirnių.
Skardinė (400g.) konservuotų pomidorų.
100 g. pjaustytų saldžiųjų paprikų
280 g. žaliųjų žirnelių (šviežių)
Puodelis kukurūzų (šviežių).
Iki 190 laipsnių įkaitinkite orkaitę. Puode ant vidutinio stiprumo ugnies apkepinkite svogūnus (galite balzamiko acte), sudėkite ryžius, pamaišydami apkepkite, kol bus nepermatomi. Sudėkite pupeles, pomidorus, paprikas, užpilkite pusantro puodelio vandens. Leiskite viskam užvirti. Sandariai uždarytą puodą dėkite į orkaitę ir laikykite maždaug valandą, kol viskas suminkštės ir nebeliks vandens. Ištraukę sudėkite žirnius ir kukurūzus, įberkite prieskonių ir trumpam grąžinkite į orkaitę.
Skanaus!
Parengė: Karolina Liutaitė
Nuotraukos: inmagine.com
2010 12 11
