Paukštiena mūsų mityboje

Paukštienos patiekalai – vieni populiariausių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, kultūrose. Daugelis mėgsta jos aromatą, švelnų skonį ir neapsunkinantį sotumo pojūtį.

Dažniausiai vartojama vištiena ir kalakutiena. Pagal sveikos mitybos rekomendacijas, žmogui vidutiniškai reikėtų suvalgyti apie 140 g mėsos, tarp jos ir paukštienos. Kiekvienas Lietuvos gyventojas kasdien suvartoja apie 20 g paukštienos (Respublikinio mitybos centro duomenimis). 

Žmogaus organizmo funkcijų palaikymui reikalinga apie 40 įvairių maistinių medžiagų, tačiau nėra tokio vieno produkto, kurį vartojant patenkintume visų reikalingų medžiagų kiekį, todėl mūsų kasdienį racioną turi sudaryti įvairus maistas. Kuo gi naudingi paukštienos produktai, kodėl jie rekomenduojami kaip dietiniai produktai?

100 g vištienos krūtinėlės be odelės yra (energinė vertė – 108 kcal.):

Vandens

74,3 g

Natrio

61 mg

A

6 µg

Baltymų

23,6 g

Magnio 33 mg

E

0,3 mg

Riebalų

0,9 g

Fosforo

146 mg B1, B2

2,4 mg

Angliavandenių

0,3 g

Kalio

328 mg

PP

11,2 mg

Cholesterolio

59 mg

Kalcio

5 mg

B6

0,55 µg

Mineralinių medžiagų

1,0 g

Geležies

0,4 mg

C

0,7 mg

Cinko

0,72 mg

Folio r.

4 µg

Seleno

11 µg

Jodo

4 µg
Vištiena – amino rūgščių šaltinis
100 g vištienos odelės yra 135 mg cholesterolio. Tai beveik 2,5 karto daugiau, negu vištienos krūtinėlės mėsoje. Todėl odelės nerekomenduojama valgyti, ypač tiems, kurių cholesterino kiekis padidėjęs.

Vištienoje yra daug baltymų (nuo 18 iki 21 proc.) – iki 10 proc. daugiau nei kiaulienoje – ir mažai riebalų (nuo 9 iki 18 proc.) – net iki 40 proc. mažiau negu kiaulienoje. Vištiena turi daugiau raumeninio audinio (baltymų), žmogaus organizmui būtinų nepakeičiamų amino rūgščių (valino, leucino, lizino, metionino, triptofano, fenilalanino, treonino), kurios skatina ląstelių atsinaujinimą. Amino rūgščių kiekiu vištiena prilygsta jautienai.  

Kalakutiena – šventinis sveikas patiekalas  
Iškeptas kalakutas simbolizuoja didelę šventę, primena gausius artimųjų susiėjimus.

Kalakutiena, kaip ir vištiena, yra mažai kaloringas produktas, kuriame yra gana didelis baltymų ir mažas riebalų kiekis. Valgant kalakutieną gaunama iki 30 proc. paros normos vit. B6, joje gausu cinko, geležies, fosforo ir magnio. Ši mėsa rekomenduojama valgyti ir asmenims, turintiems virškinimo problemų. Kadangi šioje mėsoje yra palyginti mažas kolageno kiekis, todėl ji lengvai virškinama. Kalakutiena – ne tik puikaus skonio, bet ir rečiausiai alergiją sukelianti mėsos rūšis. Šiandieną, kai daugelis žmonių kenčia nuo antsvorio ir dėl jo atsiradusių ligų, kalakutiena tampa bene pagrindine sveika mėsa mityboje. Ji yra bene nekaloringiausias produktas:  

Kaloringumas. 100 g. yra:

kalakuto filė

107 kcal.

vištienos filė

108 kcal.

veršienos filė

109 kcal.

jautienos filė

126 kcal.

kiaulienos filė

176 kcal.

kiaulienos karbonado

358 kcal. 

Norint sudeginti gautas kalorijas suvalgius 100 g kalakutienos filė, reikėtų pusę valandos vaikščioti. Norint sudeginti kalorijas, gautas suvalgius 100 g kiaulienos karbonado – teks pusę valandos bėgioti.  

Specialistas pataria: saugodami savo sveikatą, rinkitės sveikus, nekaloringus produktus.

VMVT informacija