Priešdėlis nano graikų kalboje reiškia „nykštukas“ t.y. ypatingai mažos dalelės, kurių dydis 80 000 kartų mažesnis už žmogaus plauko storį.
Kiek anksčiau pagrindinis nano taikymo poligonas buvo kosmetikos, tekstilės pramonė, tačiau pastaruoju metu nano technologijos vis aktyviau skverbiasi į maisto sferą. Jau seniai šios technologijos taikomos maisto pakavime siekiant prailginti maisto produktų galiojimą. Technologijos nestovi vietoje todėl nenuostabu, jog nano dalelės taip pat skverbiasi giliau: į maisto papildus, įvairius maisto produktus ar netgi žemės ūkius. Besivystančios technologijos savaime nėra blogas dalykas, tačiau, kaip bebūtų, nano dalelių, galinčių prasiskverbti giliai į organizmą, poveikis sveikatai nėra išsamiai išnagrinėtas.
Nanodalelės toksiškos organizmui?
Nanotechnologijų kūrimas ir vystymas šiuo metu yra vienas didžiausių prioritetų visame pasaulyje, metamos milžiniškos investicijos šiai sričiai plėtoti. Vertinant didžiulį nanotechnologijų augimą, kartu ir pinigine rinkos verte, šis procesas nesustabdomai įgauna vis didesnį pagreitį, tačiau čia reikėtų stabtelėti ir atsižvelgti į tai, kas slypi už šios paklausios skubos.
Tiesa ta, kad didžioji dauguma mokslininkų ir žmonių nežino nanotechnologijų pagalba sukurto produkto poveikio. Atradimai ir taikomosios nanotechnologijos vystosi greičiau nei tiriamas trumpalaikis ir ilgalaikis jų poveikis žmogui, gyvajai gamtai ir aplinkai. Nanodalelių laisvąją migraciją yra labai sudėtinga stebėti, nes dar nėra sukurti tyrimų metodai ir technologijos.
Preliminarių mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad daugelis nanodalelių tipų gali būti toksiški žmogaus audiniams ir ląstelėms, sukelti oksidacinį stresą, uždegiminių citokinų sintezę, DNR mutacijas ir net ląstelių žūtį. Šios dalelės gali prasiskverbti pro ląstelių sieneles, organų audinius ir yra labai aktyvios.
Nanotechnologijos ir maistas
Kol kas populiariausias nanodalelių panaudojimas maisto pramonėje – pakuotės. Jų gamyboje naudojamos sidabro nanodaleles sunaikina bet kokias bakterijas galėjusias patekti ant pakuotės. Nanodalelės taip pat naudojamos apsaugoti maisto produktus nuo deguonies poveikio, cinko nanodalelės apsaugo pakuotes nuo UV spindulių. Taigi, vienas pagrindinių nanotechnologijų užduočių šioje srityje – užtikrinti, kad maisto produktai kuo ilgiau išliktų ar atrodytų švieži. Tačiau tai tik pradžia.
Didysis nanotechnologijų iššūkis – aprūpinti žmogaus organizmą bei maistines kultūras reikalingomis maistinėmis medžiagomis arba suteikti maisto produktams norimas savybes. Teoriškai nanotechnologijos įgalina gamintojus iš menkaverčių produktų sukurti vitaminų ir antioksidantų prisotintus, norimo skonio ir spalvos, sumažinto riebumo (arba visai be riebalų) ilgą laiką negendančius maisto gaminius. Ir tai ne idėjos iš mokslinės fantastikos srities, tai labai netolima ateitis.
Kodėl nutylima apie nanotechnologijų taikymą?
Šiuo metu nėra jokių ženklinimo reikalavimų gaminiams pagamintiems nanotechnologijų pagalba, o nanodalelių naudojimo nereguliuoja jokia institucija. Vis daugiau mokslininkų siūlo inicijuoti nuodugnius nanodalelių žalingo poveikio organizmui tyrimus, tačiau JAV institucijos ignoruoja galimą neigiamą nanodalelių poveikį. Veiksmų vertinant nanodalelių keliamą riziką ėmėei Europos Sąjunga. Pirmiausia siūloma gaminių etiketėje nurodyti, kad „pagaminta pasitelkiant nanotechnologijas“ arba nurodant gaminių sudėtį, prie medžiagų pavadinimų pridėti žodelį „nano“. Kol kas sužinoti apie nanotechnologijų taikymą įmanoma tik tiesiogiai susisiekus su gamintojais.
Nuotrauka: jumpthecurve.net
