IŠSIRUOŠUS Į PARDUOTUVĘ (Pirkite/rinkitės atsakingai/apgalvodami):
Susiplanuokite valgiaraštį -> apsipirkinėkite pagal sąrašą – sutaupykite 40% išlaidų ir 150 kg maisto atliekų per metus. Tyrimų duomenimis, planuodami pirkinių sąrašus galite sutaupyti 40% išlaidų. Apsiperkant pagal sąrašą paprasčiau planuotis prekes, neprisiperkama nereikalingų „skanėstų“, lengviau kontroliuoti/keisti mitybos įpročius/ką ir kiek valgai. Apsiperkant pagal susidarytą meniu išvengiama iki 150 kg. maisto atliekų per metus vienam žmogui. Pirkite lietuviškus/vietinius maisto produktus Vietiniai produktai retai nusileidžia kokybe. Atvežtiniai maisto produktai jau yra neekologiški vien todėl, kad juos transportuojant suvartojama daugybė degalų, o apsaugant – daug chemijos. Perkant vietinius produktus išvengiama „maisto mylių“ susidarymo, kurios vidutiniškai sudaro 4000 km. T.y. atstumas kurį vidutiniškai, maistas nukeliauja kiekvieną kartą, prieš pasiekdamas vartotoją. Pirkite iš pažįstamų, patikimų, rekomenduotų ūkininkų, kurių produkcija esate tikri. Jei neturite pažįstamų – susipažinkite, jau geriau vieną kartą apsilankyti pas ūkininką negu kiekvieną kartą spėlioti ką perki. Rinkitės natūralius (grynus), kuo mažiau perdirbtus maisto produktus . Pusgaminiai - neekologiški, nes jų ruošimui suvartota nemažai energijos ir vandens; jų maistinė vertė dažniausiai yra abejotina – neretai jų sudėtyje yra cheminių medžiagų pratęsiančių jų galiojimą, tačiau keliančių riziką susirgti įvairiomis ligomis. Atsisakykite „junk food‘o“ (greito maisto), pusgaminių, kurie sudaryti iš „blogųjų“ angliavandenių ir riebalų. Atsisakius tokio nesveiko maisto išvengsite blogojo cholesterolio, mažės grėsmė susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Svarbu stengtis formuoti sveikus mitybos įgūdžius vaikams – su „šalmštamaisčiu“ siejamas hiperaktyvumas, nesugebėjimas susikaupti, antsvoris. Pavadinimai „natūralus“, „bio“, „eko“ ar „švarus“ dar nereiškia, kad tai 100% natūralus ar ekologiškas maistas, todėl skaitykite etiketes . Pagal LT galiojančius įstatymus, produktų, kuriuose yra GMO daugiau nei 0.9% pakuotėse, tai privalo būti nurodyta. Taip pat verta įsiminti pavojingiausius ar dažniausiai naudojamus vengtinus „E“ priedus, kurie dažnai yra tiesiog parašomi pavadinimais. Domėkites ir ieškokite specialių ekologinių ženklinimų ir sertifikatų ant pakuotės. Nevartokite/nepirkite produktų su natrio glutamatu (E621) - kasdien jį vartojant, organizmas palaipsniui ima reikalauti vis didesnių jo kiekių. Venkite pigių kinų maisto kavinių-užeigų, kadangi jų virtuvėje intensyviai naudojamas natrio glutamatas. Specialistai teigia, kad natrio glutamatas (E 621) gali sukelti alergiją, pažeisti žmogaus smegenis ir yra ypač pavojingas vaikų sveikatai. Vaikai ypatingai (o ir suaugusieji taip pat) pripranta prie natrio glutamato maiste. Nuo dažno E 621 vartojimo skonio receptoriai praranda jautrumą, todėl maistas be šio papildo ima atrodyti beskonis. Perkant maisto produktus venkite perteklinės pakuotės. Naudokite daugkartinius maišelius. Vidutiniškai vienam žmogui tenka 323 plastikiniai maišeliai per metus, atsisakę vienkartinių maišelių vos per kelis metus sąvartyne sutaupysite tiek vietos, kiek užima Jūsų šaldytuvas. Pirkite ir gaminkite valgyti tiek, kiek reikia - venkite maisto atliekų susidarymo. Kasmet vien dalis prekybos įmonių išmeta apie 4300 tonų maisto produktų, kurių vertė siekia virš 10 milijonų litų. Tokio maisto kiekio užtektų pamaitinti 170- ties vidutinio dydžio, vaikų globos namų auklėtinių. Susidariusias maisto atliekas, jei turite galimybę, kompostuokite. Kai kurie Jūsų pamėgti maisto produktai – nykstančios rūšys, domėkitės ką valgote. Pvz . toliau išvardintų žuvų pagaunama kur kas daugiau nei iš tiesų leidžiama, šioms rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai: Jūros ešeriai, Lašišos, Paltusai, juodieji paltusai, Rykliai, Tropinės krevetės, Unguriai, Jūrų velnias, Tilapijos, Upinės nėgės, Riebžuvės, Geltondryžės riebžuvės. Nepirkite vandens plastikiniuose buteliuose. Vartokite vandenį iš čiaupo. Buteliuose pirkti patariama tik tuomet jei vanduo iš čiaupo ar šulinio yra užterštas. Geriamas vanduo buteliuose paprastai tas pats, kuris atkeliauja pas jus vandentiekio vamzdžiais. Norint mineralinio vandens – būtina apsižiūrėti, kad nusipirktumėte tikrą, o ne šiaip gazuotą ar mineralizuotą. Tai žymima etiketėje. Užsipilkite vandenį iš čiaupo į tuščius butelius pas draugus ar giminaičius, jei neturite kokybiško vandens iš čiaupo. Atsisakydami vandens plastikiniuose buteliuose kiekvienais metais „sutaupote“ tiek plastiko atliekų, kiek sveria 10 metų vaikas.MENIU.LT informacija
Parengė: Ieva Malaiškaitė
Nuotrauka: inmagine.com
2011 03 09
